Viskas apie gyvačių maitinimą: kaip? Kaip? Kaip daznai?

Gyvates laikyti namuose yra gana paprasta užduotis. Tačiau norint, kad jūsų augintinis gyventų ilgai ir sveikai, reikia žinoti nemažai niuansų. Vienas iš svarbiausių priežiūros aspektų yra maitinimas. Kaip maitinti? Kuo maitinti? Kaip daznai? Kaip nenutraukti gyvatės nutukimo? Išsiaiškinkime!

Šis tekstas bus naudingas tiek žalčių savininkams, tiek žmonėms, kurie tik ruošiasi jais tapti. 

Kuo maitinti gyvatę?

Gyvatės yra plėšrūs gyvūnai. Gamtoje jie medžioja graužikus, paukščius, varles, driežus, kartais bestuburius ir kitus gyvūnus. Apskritai, ką jie gali sugauti, yra maistas.

Namuose labiausiai paplitęs grobis (FO) daugeliui gyvačių yra graužikai. Šiame straipsnyje mes neliečiame rūšių, kurių mitybą sudaro žuvys, varlės, driežai ir kiti KO.

Pelės, mastomijos, žiurkės, triušiai, putpelės, vištos laikomos geru maistu. Šiame maiste tinkamomis proporcijomis yra visų reikalingų maistinių medžiagų.

Objekto dydis parenkamas pagal gyvatės dydį – storiausia maisto dalis turi maždaug sutapti su storiausia gyvatės dalimi. Kartais naudojamas ir kitas orientyras – KO galva yra maždaug tokio pat dydžio kaip gyvatės galva.

Į šį sąrašą neįtraukti žiurkėnai. Ir tam yra dvi priežastys:

1. Tai gana riebus maistas ir jei jį nuolat duodate, gyvatė greitai nutuks;
2. Žiurkėnai laikomi delikatesu gyvatėms, o jei juos palepinsite gyvate, ji gali nustoti valgyti kitą maistą.

Tačiau žiurkėnas gali būti pasiūlytas tais atvejais, kai gyvatė kelis mėnesius kategoriškai atsisako valgyti. Žiurkėnas gali vėl domėtis maistu. Nors jei tai ne karališkasis pitonas, o apetitas užklupo staiga ir ilgam, vertėtų kreiptis į herpetologą.

TAISYKLĖ Nr.1. Gyvatei reikia duoti visą maisto objektą!

Tai reiškia, kad vištienos kojelių, mėsos ir kitų pjaustymų šerti nereikia! Kodėl? Taip, nes iš paprastos mėsos gyvatė negauna visų tų maistinių medžiagų, kurios yra visame gyvūne – jo organuose, skelete, odoje ir net vilnoje.

Gerųjų KO sąraše atsiduria putpelės ir vištos – jais pravartu praskiesti gyvatės racioną. Paukščių maistinių medžiagų sudėtis šiek tiek skiriasi, jų mėsa yra dietiškesnė, o plunksnos gerai išvalo skrandžio sieneles. Stengiuosi savo gyvates šerti kas 3-4 šėrimus. Jei tai vienadienis jauniklis, išspaudžiu trynį, nes gyvatės organizme jis nėra virškinamas.

Kaip dažnai maitinti gyvatę?

Tai labai svarbus klausimas, nes būtent maitinimo dažnumas padės išvengti gyvatės nutukimo. Nutukimas yra baisi ir, deja, labai dažna naminių gyvačių liga, kurios negalima išgydyti. Ir jo priežastis paprasta:

„O, jis taip atrodo! Jis turi tokias alkanas akis, su tokiu malonumu suvalgė kitą pelę! – Ar atpažįstate save? Jei taip, tada skubiai išjunkite močiutės sindromą – tai darydami pabloginsite gyvatę.

2 TAISYKLĖ. Geriau gyvatei maitintis per mažai, nei per daug!

Jau suformuotos gyvatės (kukurūzų ir žiurkių gyvatės, pieninės ir karališkosios gyvatės ir kt.) iki 1-1,5 metų šeriamos maždaug 1 kartą per savaitę. Dažniausia kartą per 6 dienas, bet geriau rečiau. Jei maitinsite ne po 6, o po 8-9 dienų, nieko nebus. Išimtys yra kiaulytės gyvatės – jų medžiagų apykaita šiek tiek greitesnė nei kitų populiarių gyvačių.

Nuo 2 metų intervalus tarp šėrimų galima padidinti iki 8-10 dienų. Čia įtakos turi ir KO dydis – kuo jis didesnis, tuo didesnis tarpas.

Po 3-4 metų daugumos jau formuotų augimas labai sulėtėja ir juos galima šerti kas 12-14 dienų. Savo suaugusias kukurūzų gyvačių pateles šeriu kartą per 2 savaites, o patinus – kartą per tris savaites – tai padeda joms palaikyti formą ir aktyvų seksualinį elgesį. Žiūrėk, ar jie liesi?

Su pitonais ir boa kiek kitokia istorija – jų medžiagų apykaita lėtesnė nei gyvačių, todėl ir šerti reikia rečiau.

Netikras kojas gyvates iki 1 metų galima maitinti kartą per savaitę, po dvejų metų intervalas didinamas iki 10-12 dienų, o 4 metų - kas 2,5-3 savaites. Suaugusį imperatoriškąjį boa konstriktorių patiną kartą per mėnesį šeriu suaugusia žiurke ar putpelia ir joje nėra nė lašo riebalų – visi raumenys tvirti, o skerspjūvyje matosi aiškus stačiakampis. 

Deja, tarp suaugusių boa dažnai aptinkama gyvačių, apvalių skerspjūvių su matomomis raukšlėmis – jos aiškiai permaitintos. Štai perpildyto boa konstriktorio pavyzdys. Tai nėra bėgimo atvejis, bet aš skirčiau jam dietą:

KOMENTARUOTI! Visa aukščiau pateikta informacija yra tik orientacinė! Jūs turite nuspręsti, kaip dažnai šerti savo gyvatę, atsižvelgdami į KO dydį, gyvatės dydį, judrumą ir išvaizdą (žr. skyrių „Kaip nustatyti, ar gyvatė yra stora?“).

Taip, lėtai šeriant jūsų augintinis augs šiek tiek ilgiau, bet kas jums svarbiau? Augimo greitis ar kūno būklė?

Skaitydama kokį nors straipsnį apie gyvačių maitinimą (dabar nepamenu kur tiksliai), aptikau įdomią mintį, kad kiekvienas maitinimas turi būti sąmoningas. Gyvatei reikia duoti tiksliai tiek maisto, kiek jai reikia. Paaiškinkime:

• Apie dėmesingumą: kai kuriais atvejais gyvatę galima šiek tiek pamaitinti. Pavyzdžiui, kai ruošiate patelę veisimui arba kai gyvatė po ligos numetė svorio arba ankstesnis šeimininkas ją išvargino.
• Apie „tik tiek, kiek tau reikia“: tai nereiškia, kad gyvatę reikia badauti. Internete pasidomėkite, kaip jūsų gyvatė atrodo gamtoje – prie tokios būsenos ji įpratusi, to siek.

Kyla klausimas: "Ar gamtoje gyvatės valgo taip retai?". Čia sunku pateikti galutinį atsakymą.

• Pirma, gyvatės gamtoje maitinasi nereguliariai. Niekas nemeta jiems maisto pagal grafiką kaip terariume. Jie gali valgyti tris kartus per savaitę arba badauti mėnesius – štai kaip jiems pasisekė. Jie pasiruošę bado streikams.
• Antra, gyvatei terariume nereikia tiek energijos, kiek gyvatei laukinėje gamtoje. Gamtoje ji nuolat juda – ieško maisto, ieško pastogės, ginasi nuo plėšrūnų. Terariume energijos suvartojimas yra minimalus ir visa nepanaudota potenciali energija patenka į riebalus.

3 TAISYKLĖ. Lydymosi sezono metu gyvatės nemaitinkite!

Lydimasis kenkia gyvatės kūnui, kaip ir virškinimui. Neapkraukite savo augintinio šiais dviem procesais vienu metu. Jei matote, kad gyvatės akys drumstos, atsisakykite šėrimo ir duokite maisto praėjus 2–3 dienoms po odos išliejimo.

Laimei, daugelis gyvačių nevalgo, kai jos tirpsta.

TAISYKLĖ-REKOMENDACIJA Nr. 4. Praleiskite kas 4 šėrimą!

Surenkite savo augintinei pasninko dienas – tai naudinga jos kūnui. Savaitės šėrimo praleidimas prilygsta gyvatei valgio praleidimui.

Atrodo, kad jie išsiaiškino maitinimo dažnumą. Pereikime prie kito punkto.

Kaip maitinti gyvatę?

Šerti galima įvairiai: gyvai, atšildytą, pincetu, tiesiog uždėti ant agresijos (nevalgymo variantas) ir t.t.

5 TAISYKLĖ. Įsitikinkite, kad KO visiškai atitirpęs, pajuskite pilvą – neturėtų būti šalta!

Atitirpinti reikia šaltame arba šiltame vandenyje, kol visiškai atitirps (KO turi būti minkštas ir sulenktas bet kuria kryptimi). Taip pat galite atitirpinti ore kambario temperatūroje, tačiau tai ilgas procesas. Svarbiausia, kad KO būtų atitirpęs viduje.

6 TAISYKLĖ. Nemaitinkite gyvatės rankomis!

P.S. Patariame patiems to nekartoti. Konkreti nuotraukoje esanti gyvatė valgo tik su pašaline pagalba. Tai taisyklės išimtis! 

Galite pasiūlyti pelę su pincetu arba tiesiog įdėti ją į terariumą gerai matomoje vietoje. Nereikėtų duoti maisto iš rankos – gyvatė gali nepastebėti ir sugriebti už rankos arba pradėti ją sieti su maistu. Jei maitinate didelę gyvatę, geriau naudoti ilgas žnyples – didelę žiurkę gali būti sunku sulaikyti pincetu.

Šerdami gyvas peles ir žiurkes įsitikinkite, kad KO nepakenks gyvatei. Tai taikoma graužikams, kurie jau atvėrė akis. Žinote, kovoje už gyvybę žiurkė ar pelė gali būti labai agresyvi.

7 TAISYKLĖ. Kelias dienas pamaitinus gyvatės netrukdykite!

Medžioklės instinktas gyvatėse gali išlikti gana ilgą laiką. Mano kiliminiai pitonai net trečią dieną po šėrimo gali skubėti prie atsidarančių terariumo durų.

Kaip suprasti, kad gyvatė yra stora?

Štai keletas požymių, kad gyvatė turi antsvorio:

1. Matomas staigus perėjimas nuo kamieno iki uodegos;
2. Matosi raukšlės, oda vietomis tarsi pasitempusi, antroji kūno dalis atrodo kaip „akordeonas“. Tai aiškus nutukimo ir bėgimo požymis.
3. Gyvatė yra suglebusi, be kietų raumenų, ji turi minkštus šonus net esant įtemptam gyvūno būsenai.

Jei šie ženklai jums žinomi, laikas laikytis dietos. Tai nereiškia, kad gyvatė turi nustoti maitintis – tiesiog padidinkite intervalus tarp šėrimų ir duokite maisto pusantro karto. Atkreipkite dėmesį į dietinę mėsą – viščiukus, putpeles.

Priešingai, galime pasakyti, kad gyvatė neturėtų būti per plona. Jei gyvūno stuburas išsikišęs (nebent tai yra tam tikros rūšies bruožas) arba gerai apčiuopiami šonkauliai, arba šonuose išsisukusi oda, o nuotraukos internete visai nepanašios į jūsų augintinį, verta maitinti šiek tiek daugiau.

TAISYKLĖ Nr. 8 Pašaro kiekį ir dydį sumažinkite arba padidinkite LAIPSNIS per kelis valgymus.

Taigi mūsų žinynas apie gyvačių šėrimo taisykles baigėsi. Nors atrodo didelis, nėra nieko sudėtingo. Tačiau šios taisyklės gali gerokai pailginti jūsų augintinio gyvenimą!

P.S. Kai kurios nuotraukos paimtos iš interneto tik informaciniais tikslais.