Alergija gyvūnams: ar įmanoma užsikrėsti kate ar šunimi ir nekentėti nuo nemalonių simptomų

Alergija gyvūnams arba įjautrinimas yra gana dažna problema. Kartais žmonės net nenutuokia, kad yra alergiški katėms ar šunims, kol nesulaukia namuose augintinio. Kaip tai atpažinti ir ar tai reiškia, kad reikėtų atsisveikinti su svajone apie augintinį?

Alergiją sukelia ne tik gyvūnų plaukai – odos dalelėse, seilėse, prakaite ir kitose fiziologinėse išskyrose yra ir žmogaus imuninę sistemą dirginančio baltymo. Šunims pagrindinis antigenas, sukeliantis alerginę reakciją, vadinamas Can f 1, kačių – Fel d 1. Baltymai patenka į augintinio kailį, pavyzdžiui, per seiles, o vėliau pasklinda po namus. Šiuo atžvilgiu kai kurie kačių ir šunų savininkai klaidingai mano, kad alergija yra susijusi su vilna.

Gyvūnų alergijos priežastys

Iki šiol alergijos atsiradimo mechanizmas nėra visiškai suprantamas. Tačiau nustatyta, kad viena iš įsijautrinimo priežasčių yra genetinis polinkis. Alergija gali būti paveldima ir įvairaus sunkumo. Dažniausia reakcija yra šunims ir katėms, pastarosioms dažniausiai pasireiškia alergija. Smulkiausios gyvūno odos dalelės gali skristi ore ir turėti įtakos žmogaus savijautai net katę jau išnešus iš kambario.

Jautrumas kitiems žinduolių alergenams yra itin retas. Nedaug žmonių yra alergiški šeškams, žiurkėms, jūrų kiaulytėms ar triušiams, tačiau taip nutinka. Tačiau paukščiams alerginė reakcija pasireiškia daug dažniau. Papūgos, kanarėlės ir net plunksnos pūkinėje pagalvėje gali sukelti jautrumą. Nemaloni organizmo reakcija galima ir kontaktuojant su ūkiniais gyvūnais, todėl namuose turėti mini kiaulę, o ne katę, ne visada bus išganinga mintis. Alergija gyvūnams nepriklauso nuo sezono, bet gali sustiprėti katės ar šuns lydymosi metu.

Alergijos požymiai

Alergija gyvūnams dažniausiai būna kvėpavimo takų, tačiau gali pasireikšti ir kitų simptomų. Jie apima:

• patinimas, užsikimšimas ar išskyros iš nosies;
• dažnas čiaudėjimas
• sausas kosulys ir kvėpavimo sutrikimai;
• bronchinės astmos priepuoliai;
• pūslės, niežulys ir odos bėrimai;
• tepimas;
• konjunktyvitas;
• akių gleivinės paraudimas ir uždegimas.

Suaugusiesiems ir vaikams alerginė reakcija yra beveik vienoda, tačiau vaikams simptomai gali būti ryškesni.

Ką daryti, jei esate alergiškas gyvūnams

Alergiškiems gyvūnams, deja, nėra. Tačiau yra vadinamųjų hipoalerginių kačių ir šunų – veislių, kurių reakcija į atstovus vis dar gali pasireikšti, tačiau yra daug rečiau paplitusi. Renkantis augintinį, rekomenduojama su juo praleisti šiek tiek laiko, kad suprastumėte, ar kils alerginė reakcija, ar ne. Kilus abejonių, verta pasikonsultuoti su alergologu, pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų įvertintas organizmo jautrumo svetimam baltymui laipsnis.

Jei alergija pasireiškia vaikui ar naujam šeimos nariui, būtina laikytis sąlygų, palengvinančių negalavimo eigą:

• reguliariai maudyti savo augintinį, valyti gyvūno akis ir ausis;
• vengti artimo alergiško asmens ir gyvūno kontakto;
• dažnai vėdinkite kambarį, atlikite šlapią valymą ir išvalykite katės dėklą;
• kreipkitės į gydytoją, jei reikia, išgerkite antihistamininių vaistų.

Laikui bėgant alergiškas žmogus gali pradėti toleruoti dirginantį baltymą. Svarbu laikytis prevencinių priemonių, o ne savarankiškai gydytis.