Ataksija šunims: simptomai ir gydymas

Ataksija yra būklė, pažeidžianti nervų sistemą ir sukelianti šunų koordinacijos sutrikimą. Nors toks nukrypimas gali pasirodyti ne per rimtas, tačiau tai vienas svarbiausių klinikinių ligos požymių ir rodo, kad gyvūnui reikalinga veterinarinė priežiūra. Būtina kuo greičiau išsiaiškinti pagrindinę šios būklės priežastį ir suteikti augintiniui reikiamą gydymą.

Kokie yra ataksijos tipai ir kaip atpažinti jų požymius?

Ataksija šunims: simptomai ir požymiai

Šunų ataksijos priežastys gali būti įvairios – nuo ​​apsinuodijimo toksinais ir šalutinio poveikio vaistais iki mitybos trūkumų, medžiagų apykaitos ligų, apsigimimų ar nugaros smegenų ligų.

Ataksija gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui ir chroniškai, priklausomai nuo pagrindinės jos priežasties. Be to, ligos laipsnis gali skirtis nuo lengvo iki sunkaus. Ataksijos požymiai šunims priklauso nuo priežasties, bet paprastai apima:

• silpnumas;
• dažnas suklupimas ar svyravimas;
• nekoordinuota eisena;
• plačios padėties letenos;
• sunku atsikelti;
• vaikščiojimas ratu;
• kūno pakreipimas arba ėjimas su nuolydžiu į vieną pusę;
• letargija;
• galvos pakreipimas į šoną;
• nenormalūs akių judesiai, ypač iš vienos pusės į kitą arba aukštyn ir žemyn;
• nenormali akių padėtis;
• apetito stoka;
• vėmimas;
• psichinės būklės pokyčiai.

Jei jūsų šuo turi kai kuriuos iš šių požymių, turite atidžiai stebėti jo laikyseną ir eiseną.

Šunų ataksijos tipai

Daugumą ligų rūšių galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:

1. Vestibulinė ataksija šunims. Tokio pobūdžio pažeidimus atpažinti dažniausiai yra lengviausia. Vestibulinė ataksija gali pasireikšti su galvos pakreipimu, ryškiai nenormaliais akių judesiais ir eisena, primenančia ėjimą ratu, o ne tiesia linija. Be to, dažnai pastebimi tokie požymiai kaip kūno pasvirimas, riedėjimas ir kritimas. Dažna, bet ne vienintelė vestibulinės ataksijos priežastis yra idiopatinis vestibuliarinis sindromas arba vestibuliarinė liga vyresniems šunims.
2. Smegenėlių ataksija šunims. Ši disfunkcijos forma gali pasireikšti kaip neįprasti fiziniai požymiai. Sergant smegenėlių ataksija, šuo negali kontroliuoti savo eisenos greičio ir diapazono. Dažnai atrodo, kad augintinis tyčia iškelia letenas aukščiau – tarsi liptų laiptais. Smegenėlių ataksija atsiranda dėl smegenų smegenėlių pažeidimo.
3. Proprioceptinė ataksija šunims. Šis sutrikimas pirmiausia yra susijęs su nugaros smegenų pažeidimu. Esant tokiai būklei, šuniui rečiau pasireiškia galvos srityje tokie požymiai kaip drebulys, galvos pakreipimas ar nenormalūs akių judesiai. Fiziniai proprioceptinės ataksijos požymiai paprastai yra susiję su liemeniu ir galūnėmis ir, be kita ko, apima nestabilumą, galūnių silpnumą ir nesugebėjimą jų normaliai ištiesinti. Tokios klinikinės ligos pavyzdys yra nugaros smegenų suspaudimas.

Ataksijos diagnozė šunims

Pats žodis „ataksija“ apibūdina fizinį raumenų darnos pažeidimo pasireiškimą. Su juo šuo negali tinkamai koordinuoti galvos, kamieno ir letenų judesių. Tai nėra tas pats, kas raumenų silpnumas, turintis įtakos raumenų jėgai, dar vadinamas pareze, šlubavimu ar šlubavimu. Jie, savo ruožtu, yra susiję su tam tikros kūno dalies funkcijos pažeidimu. Tačiau ataksija veikia tik šuns gebėjimą koordinuoti kūno judesius.

Norėdami pradėti išsiaiškinti ilgą šunų ataksijos priežasčių sąrašą, gydantis veterinarijos gydytojas surinks išsamią istoriją ir atliks neurologinį tyrimą bei įprastą fizinį patikrinimą. Neurologinis tyrimas leis specialistui nustatyti ataksijos tipą. Po to jis galės rekomenduoti reikiamus diagnostinius tyrimus.

Šunų ataksijos profilaktika ir gydymas

Nors nėra universalaus būdo užkirsti kelią ataksijai, jūsų šuns sveikata gali padėti išvengti konkrečių priežasčių. Pavyzdžiui, ausisinfekcija, kurie išsivysto vidinėje ausyje ir sukelia uždegimą bei su tuo susijusią vestibulinę ataksiją.

Šunų ataksijos gydymas taip pat nespecifinis. Visų pirma, būtina tiksliai nustatyti ir apibūdinti ligos tipą. Veterinarijos gydytojui nepaprastai svarbu teisingai nustatyti fizinį židinį, kuris sukėlė ligos vystymąsi. Gydymas svyruoja nuo nedidelių kasdienės rutinos pakeitimų iki operacijos, skirtos pašalinti ar sumažinti pažeidimą. Anksti diagnozuojant stacionarą gali padėti skysčių valdymas ir vaistai, padedantys kontroliuoti klinikinius ataksijos požymius šunims, pvz., vėmimą.

Nuolatinė veterinarinė priežiūra užtikrina, kad bet kokios ortopedinės ar sekinančios būklės būtų tinkamai atmestos ir negydomos.

Dažniausiai šuniui padeda namų priežiūra, kuri turėtų būti teikiama tol, kol jis galės normaliai vaikščioti. Gyvūnams, sergantiems ataksija, gali prireikti pagalbos vaikščiojant ir šeriant rankomis tuo laikotarpiu, kai koordinacijos trūkumas yra ryškiausias. Kai kuriais atvejais šuniui teks padėti nueiti į tualetą.

Apskritai, jei keturkojui suteiksite maksimalų komfortą, kol jis sveiksta, jis per trumpiausią įmanomą laiką grįš į įprastą linksmą būseną.

Taip pat žiūrėkite:

• Vėžys šunims: priežastys, diagnozė ir gydymas
• Šunų smegenų senėjimas: simptomai ir gydymas
• Šuns kosulys – suprantame priežastis
• Dusulys šunims: kada skambėti pavojaus signalu