Ar vaikas gali būti alergiškas vėžliui, alergijos raudonausiams ir sausumos vėžliams simptomai

Vėžliai, kaip ir kiti ropliai, pagal nutylėjimą dažnai laikomi hipoalerginiais gyvūnais, nes ant odos jiems trūksta vilnos, pūkų ir gleivinių išskyrų. Būtent šie veiksniai dažniausiai tampa kliūtimi, jei nori turėti kačiuką, papūgėlę ar akvariumo žuvytę. Tačiau alergija vėžliams egzistuoja, nors ir daug rečiau.

Kas sukelia reakciją

Kaip ir kitų gyvūnų rūšių atveju, baltymų fermentai sukelia alergiją vėžliams. Paplitęs įsitikinimas, kad reaguojama į pūkus ar vilną, yra klaidingas – imuninė sistema reaguoja susilietus su baltymais, kurie per gyvūno seiles patenka į plaukus. Vėžlys pats savęs nelaižo, tačiau įkandus ant žmogaus odos kontaktas su seilėmis gali sukelti reakciją.

Taip pat roplių organizme baltymų elementai pasiekia didelę koncentraciją atliekų produktuose. Todėl dažniausiai alergija vėžliui pasireiškia augintinio šeimininkui, kuris visą laiką bendrauja su gyvūnu ir valo terariumą.

SVARBU: Dažniausiai alergija yra raudonausiai vėžliui, nors tarp rūšių nėra didelių skirtumų. Dėl išmatų į vandenį vandens vėžlio kiautas ir oda paprastai visada turi baltymų išskyrų pėdsakų. Savo vaidmenį atlieka ir pašildyto vandens išgarinimas akvaterariume – nedidelė dalis jame ištirpusių baltyminių elementų kvėpuojant gali patekti į plaučius. Reakcija į sausumos vėžlį pasitaiko rečiau, nes jį laikant žmogus mažiau kontaktuoja su dirgikliu.

Simptomai

Alergijos buvimą paprastai galima nustatyti netrukus po to, kai namuose pasirodo vėžlys. Dėl kasdienio kontakto su augintiniu atsiranda šie simptomai:

• odos paraudimas, niežėjimas, sausumas, lupimasis;
• mažų pūslių atsiradimas (kaip ir dilgėlių nudegimo atveju);
• gausios ašarų liaukų išskyros arba atvirkščiai, jų išsausėjimas;
• niežulys, sausos gleivinės, smėlis akyse;
• nosies užgulimas, išskyros iš nosies, čiaudulys;
• dusulys, švokštimas krūtinėje, kosulys;
• paraudimas, gerklės skausmas, liežuvio patinimas (su stipria reakcija, gali prasidėti anafilaksinis šokas ir uždusimas).

Alergijos vėžliui simptomus dažnai galima supainioti su prasidedančia kvėpavimo takų liga. Bet jei ARVI ar bronchitą sunku gydyti ir anksčiau nebuvo polinkio į juos, tai gali būti gyvūno reakcijos požymis. Kartais reakcijos į naują augintinį pasireiškia ne iš karto, ypač jei žmogaus imuninė sistema stipri. Todėl staiga prasidėjusi alergija po sunkios ligos ar streso būsenos, dėl kurios susilpnėjo organizmo apsauga, yra normalu.

SVARBU: Vaiko požymiai yra ryškesni nei suaugusiems. Vaikų imuninė sistema yra silpnesnė ir formuojasi, aštriau reaguoja į naujus dirgiklius.

Apsaugos būdai

Atsiradus simptomams, gydytojai rekomenduoja kuo greičiau surasti gyvūnui naują šeimininką. Tačiau vėžlio atveju sumažinti sąlytį su alergenu yra gana paprasta, todėl ne visada būtina augintinio atsisakyti. Norint sumažinti riziką, rekomenduojama laikytis kelių taisyklių:

• dažniau valykite – stenkitės nedelsiant pašalinti ekskrementus, dažniau keiskite patalynę ar vandenį;
• valant terariumą reikia mūvėti gumines pirštines ir respiratorių, kad apsisaugotumėte nuo sąlyčio su ekskrementais (valymą geriau patikėti sveikam žmogui);
• skirti tam tikrą vietą vėžliui laikyti ir jo pasivaikščiojimams, patekimas į kitas buto vietas turi būti uždarytas;
• dažnai vėdinkite patalpą, kurioje stovi terariumas;
• kasdien valykite drėgną patalpos dalį, kurioje laikomas gyvūnas – geriau visus paviršius nuvalyti chloro turinčiais produktais;
• visi augintiniai po kontakto su augintiniu turi kruopščiai nusiplauti rankas, kad fermentai nepatektų ant kitų paviršių.

Esant rimtiems simptomams ar vaikui išsivysčius alergijai, geriau rasti galimybę gyvūną atiduoti. Nuolatinis kontaktas su dirginančia medžiaga gali pablogėti ir susilpninti imuninę sistemą.

Gydymas

Atsiradus alergijos simptomams, būtina atlikti specialisto imunologo tyrimą. Gydytojas atliks tyrimus ir testus, kad nustatytų dirginantį baltymą ir paskirs reikiamus vaistus vaistų terapijos kursui. Kai kurie vaistai turės būti vartojami reguliariai, kiti palengvins simptomus su sunkiomis alergijos apraiškomis. Paprastai gydymui naudojami trijų tipų vaistai:

• Antihistamininiai vaistai – ligos metu histaminas išsiskiria dideliais kiekiais, provokuodamas uždegimo ir patinimų atsiradimą, specialūs vaistai sumažina jo išsiskyrimą iki normalaus ir palengvina priepuolio simptomus;
• Steroidai – hormoninės medžiagos, padedančios greitai palengvinti lygiųjų raumenų patinimą ir spazmus, atkurti gebėjimą kvėpuoti; vartojamas esant sunkiems priepuoliams;
• Preparatai išoriniams simptomams šalinti – lašai akims ir nosiai, tepalai odai; specialūs antihistamininiai nosies purškalai padeda sumažinti reakciją į įkvėptas baltymų molekules.

Simptomams palengvinti ir odos būklei pagerinti padės vaistinių žolelių – medetkų, ramunėlių, sukcesijos – užpilai ir vonios. Sinusams valyti naudojamas plovimas šiltu sūriu vandeniu. Kvėpavimo takų patinimui palengvinti inhaliuojama eukalipto ir mėtų antpilu.

SVARBU: Alergija yra sudėtinga progresuojanti liga, kurios negalima palikti atsitiktinumui. Savarankiškas gydymas ir nuolatinė sąveika su dirginančia medžiaga gali sukelti rimtų komplikacijų ar net baigtis paciento mirtimi.