Klinikiniai šunų ausų grybelio požymiai

Atlikdamas įprastinę fizinę apžiūrą, veterinarijos gydytojas apžiūri šuns ausies kanalą naudodamas otoskopą – specialų medicinos prietaisą su šviesa. Bet koks diskomfortas, paraudimas ausies kanale ar per didelis vaško susikaupimas, kurį gali aptikti gydytojas, yra ausies infekcijos požymiai.

Šunų ausų grybelis dažniausiai išsivysto, kai ausyje yra drėgmės perteklius. Paprastai infekcija prasideda išoriniame klausos kanale, ji vadinama išoriniu otitu. Jei infekcija negydoma, ji gali progresuoti ir paveikti vidurinės ausies landą – taip atsiranda vidurinės ausies uždegimas. Gali būti pažeista ir vidinė ausis – tada išsivysto vidinis otitas.

Klinikiniai šunų ausų grybelio požymiai

Vidurinės ausies uždegimas naminiams gyvūnėliams gali sukelti tiek fizinius, tiek elgesio simptomus. Ausų uždegimas nepraeina savaime ir gali greitai progresuoti, todėl jei atsiranda klinikinių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vidurinės ausies uždegimas turi šias fizines klinikines ypatybes:

• Odos paraudimas.
• Plaukų slinkimas ant išorinės ausies.
• Odos patamsėjimas (hiperpigmentacija).
• Ant ausies kaušelio matoma pluta.
• Erozijos ir opos.
• Asignavimai.
• Kraujavimas.
• Patinęs arba susiaurėjęs ausies kanalas.
• Šilta liesti ausis.
• Neįprastas kvapas iš ausų ar galvos.

Elgsenos klinikiniai otito požymiai, kuriuos svarbu žinoti naminių gyvūnėlių savininkams, yra šie:

• Gyvūnėlis kasosi galvą ar ausis.
• Papurto galvą.
• Trina galvą į grindis, baldus ar sienas.
• D Nevalgo gerai.
• Elgiasi vangiai.
• Pasižymi padidintu jautrumu lietimui.
• Ji atitraukia galvą, kai bando ją liesti.
• Gūžimas ar cypimas kasant ausis.
• Negirdi gerai.
• Patiria pusiausvyros problemas*.
• Vaikščioja ratu*.

* Svarbu suprasti, kad šis simptomas nepasireiškia daugumos ausų infekcijų atveju, tačiau dažniau pasireiškia vidinės ar vidurinės ausies infekcijomis.

Ausų grybelis šunims: rizikos grupės

Šuns ausis yra šilta ir drėgna aplinka, idealiai tinkanti mielėms ir bakterijoms klestėti. Įvairūs veiksniai gali sukelti mielių ar bakterijų disbalansą, nepaisant lyties, ausies formos, vandens poveikio ar plaukų kiekio ausies kanale.

Pranešama, kad šunų veislės su lankstomis ausimis, pavyzdžiui, basetai, riebiais kailiais, pavyzdžiui, kokerspanieliai, ir linkusios į alergiją, pavyzdžiui, labradoro retriveriai, yra ypač jautrūs sunkioms ar lėtinėms ausų grybelinėms infekcijoms. Manoma, kad alergenai yra svarbus veiksnys, provokuojantis uždegiminį ir infekcinį ausų infekcijų ciklą.

Ausų erkės dažniau pasitaiko šuniukams ir šunims, kurių imuninė sistema nusilpusi, tačiau retkarčiais pažeidžia sveikus suaugusius žmones. Bakterinės ir grybelinės ausų infekcijos gali išsivystyti įvairaus amžiaus šunims.

Nors dauguma šunų ausų uždegimą suserga bent kartą per savo gyvenimą, mieliagrybių infekcijos dažnai atsiranda kartu su kitomis ligomis. Pasak Kanados veterinarijos žurnalo, kai kurie iš jų yra:

• Maisto alergija.
• Atopinis dermatitas šunims yra alergija aplinkos komponentams.
• Ausų parazitai, tokie kaip Otodectes cynotis arba paprastoji ausų erkė.
• Padidėjęs kontaktinis jautrumas.
• Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip skydliaukės ir antinksčių ligos.
• Svetimkūnių, tokių kaip žolės, patekimas.
• Neoplazmos ausies kanale, pvz., polipai ar navikai.

Šunų ausų erkės, grybelinės infekcijos ir bakterinės infekcijos požymiai

Jei jūsų augintiniui iš ausies teka nuo vidutinio iki didelio tamsiai rudų ar juodų išskyrų, tai gali reikšti, kad yra ausies erkė. Tokiu atveju gali būti, kad tai lydės bakterinė ar grybelinė infekcija. Apskritai, erkių infekcijos sukelia sausesnį eksudatą nei mielių ar bakterinės infekcijos.

Jūsų veterinarijos gydytojas atliks analizę, kad nustatytų, kokio tipo mikroorganizmas sukelia ausies infekciją ir susijusį uždegimą. Naudodamas švarų vatos tamponą, jis uždės eksudato mėginį iš šuns ausies kanalo ant stiklelio ir nudažo jį, kad būtų galima ištirti mikroskopu.

Jei specialistas įtaria, kad yra ausies erkė, eksudatą sumaišys su mineraliniu aliejumi ir apžiūrės mikroskopu. Erkės šiuo atveju pradeda judėti ir jas lengva stebėti. Ši citologinė analizė yra informatyviausias diagnostinis vidurinės ausies uždegimo tyrimas. Ausų tamponai ir citologija taip pat padeda stebėti šuns reakciją į gydymą. Sunkiais lėtiniais atvejais gali prireikti eksudato mėginio kultūros arba vaizdo gavimo tyrimų, tačiau tai veikiau išimtis nei taisyklė.

Ausų grybelio gydymas ir prognozė šunims

Remdamasis tepinėlio ir citologinio tyrimo rezultatais, veterinarijos gydytojas paskirs vaistus. Paprastai tokiais atvejais skiriami vietiniai ausų valikliai, vietiniai vaistai, kartais ir geriamieji vaistai. Be to, gali būti skiriami vaistai nuo niežulio, skausmą malšinančių ir priešuždegiminių vaistų. Norėdami greitai atsikratyti infekcijos, turite griežtai laikytis specialisto nurodymų. Erkių ausų infekcijos taip pat gali būti gydomos vietiniais išorinių parazitų gydymo būdais.

Jei veterinarijos gydytojas laiku aptiks lengvą išorinį otitą, o šeimininkas laikysis jo rekomendacijų, augintinis turės puikią galimybę greitai pasveikti. Jei infekcija progresuoja į vidurinę ar vidinę ausį, gydymas gali būti ilgesnis. Kai kurias bakterines ausų infekcijas sunku gydyti ir dažnai kartojasi. Šunims, sergantiems šiomis infekcijomis, gresia nuolatinė žala, įskaitant kurtumą. Sunkiais ir lėtiniais atvejais gali prireikti ausies kanalo atidarymo operacijos – visiško ausies kanalo pašalinimo. Reguliarus šuns ausų valymas atsikračius infekcijos padeda išvengti pasikartojimo ir pagerina bendrą sveikatą bei savijautą.