Suaugusio šuns elgesio koregavimas

Kai gauname šunį, dažniausiai galvoje statome vaivorykštę ir idiliškus mūsų gyvenimo su ja paveikslus. Tačiau realybė ne visada atitinka mūsų svajones. Žinoma, jei pradėsite treniruotis su savo šuniuku nuo pat pirmųjų dienų, labiau tikėtina, kad sustiprinsite ir suformuosite teisingą elgesį. 

Kaip išprovokuoti šunis „blogam“ elgesiui?

Dažnai mes patys, to nepastebėdami, provokuojame šunį atlikti tokį elgesį, kuris vėliau mums nepatinka ir su kuriuo norime kovoti. Norite pavyzdžių?

 PAVYZDYS 1. Prieš eidami į parduotuvę ar į darbą, einame paglostyti šuns, dejuojame, ramindami: „Nesijaudink, aš tiesiog kelias valandas, nenuobodžiauk. Grįšiu, eisime pasivaikščioti. Kodėl tu darai tokį liūdną veidą? Ir mes paliekame po sunkiu savo liūdno augintinio žvilgsniu, o viduje širdis plyšta į tūkstančius mažų fragmentų. Ar tau yra nutikę kažkas panašaus? 

Sveikiname – klastojate elgesį, kurį gana sunku ištaisyti savo rankomis: Atsiskyrimo nerimas.

 PAVYZDYS 2. Grįžote iš darbo, skubiai persirengiate, kad išvestumėte šunį higieniškai pasivaikščioti – juk ji sėdi namuose beveik 10 valandų. O kol persirengiate, užsidedate diržus, užsirišate pavadėlį, susijaudinę sakote: „Dabar, dabar, dar šiek tiek kantrybės, eikime“. Šuo pradeda, pereina nuo letenos prie letenos, griebia už rankų ar už pavadėlio, loja. „Na, dabar matau, kad jau nori, palauk! Dabar tiesiog apsiausiu batus“.

Bingo! Su didele tikimybe šiuo metu lipdote šunį, kuris, susirinkęs lauke, griebs už rankų, loja ir šokins į jus, išves iš įėjimo, pakeliui partrenkdamas kaimynus.

 3 PAVYZDYS. Jūsų šuo pamatė kitą, užsitraukė pavadėlį ir pradėjo loti. Tokių situacijų pasitaiko kone kasdien. Ką tokioje situacijoje dažnai daro savininkas? Dažniausiai tai yra daininga, raminanti: „Kalėdų seneli, kodėl tu lojai? Tai tikrai geras šuo, geras, matyti? Nereikia loti, ji geras!” Beveik visi mūsų šunys žino žodį „Geras“ – juk jie „geri“, ir mes dažnai tai jiems sakome glostydami, kai ką nors skanaus duodame. Mūsų šuo loja ir girdi už nugaros: „Kalėdų senelis, bla bla bla bla, geras šuo, geras. bla bla bla gerai“. 

Ką tokioje situacijoje supranta mūsų šuo? – teisingai! Ji gerai padarė, reikia dar stipriau loti!

 4 PAVYZDYS. Arba atvirkščiai: šeimininkas nervinasi dėl nepadoraus savo augintinio elgesio, pradeda ant jo keiktis ir šaukti. Šuo šiuo metu puola prie priešininko, žino, kad šeimininkas yra už jos, ir „kartu mes stiprybė!“. Savininkas taip pat rėkia ir veržiasi jam už nugaros, vadinasi, jis taip pat nekenčia šio šuns! „Laikykite mane keturiasdešimt žmonių! Suplėšysiu burną, išmesiu blyksnius! “ 

Kaip pakoreguoti suaugusio šuns elgesį

Tikiu, kad laiku pradėti užsiėmimai su kompetentingu instruktoriumi padės išvengti nepatogaus elgesio formavimosi. Geras instruktorius paprastai yra labiau patyręs nei vidutinis šuns savininkas. Jis taip pat žino, į kokius elgesio niuansus reikia atkreipti dėmesį, kad jų neišsivystytų. Jis pastebi šeimininko klaidas, kurios gali išprovokuoti problemišką augintinio elgesį. Ir, žinoma, jis žino, kaip išspręsti jau pasireiškusį probleminį elgesį. 

Specialistas analizuoja probleminio elgesio priežastis ir tada pasiūlo metodą ar net koregavimo metodų derinį. 

Nešvarumas namuose, gyvūnų ar žmonių agresija, nerimas dėl atsiskyrimo, dažnas lojimas ar kaukimas, fejerverkų ar perkūnijos baimė, dviratininkų ar sportininkų lojimas, nesugebėjimas vaikščioti su palaidu pavadėliu – tai dažniausios priežastys, dėl kurių kreipiamasi į šuns elgesio korekciją. specialistas. 

Bet jie kreipiasi ir į dresuotojo pagalbą, kad išspręstų smulkesnius, šeimininkui nelabai patogius elgesio niuansus: šuo vagia maistą nuo stalo ar elgetauja, renkasi maistą gatvėje, neklauso šeimininko, neklauso. nori nusiplauti letenas ar nusikirpti nagus, bijo naujų daiktų, lipa ant lovos... 

Turiu gerų naujienų: tinkamai ir apgalvotai (kartais gana ilgai) pataisymo darbu, bet koks šuns elgesys pasiteisina.

Ne visada pavyksta problemą išspręsti iki galo ir galutinai, bet visada įmanoma ją išlyginti, sumažinti. Ir man atrodo, kad viena iš mūsų šeimininko pareigų mūsų augintinio atžvilgiu yra būtent suteikti jam galimybę įveikti savo baimes, agresiją, nepasitikėjimą. Juk kaip malonu už visus mūsų bendrus 10-15 gyvenimo metų ne kovoti su keturkoju, o jais mėgautis.