Taksas ir biglis yra draugai amžinai

Pirmiausia mūsų šeimoje atsirado taksas, o paskui biglis (berniukas ir... dar vienas berniukas).

Biglis pasiklydo ir dešimtą valandą vakaro pasirodė namuose. Taksas vaikščiojo po butą ir naujoko į kambarį neįsileido – saugojo teritoriją. Bigliui tai nerūpėjo – jis iškart nubėgo prie dubenėlių, o tada pradėjo kažką panašaus į žaidimą.

Pirmą naktį jie prastai miegojo – abu šunys nerado sau vietos. Ir tada viskas grįžo į savo vėžes. Dabar šunims sekasi puikiai.

Jie valgo įvairiose vietose. Be to, biglis greitai suvalgo maistą ir nubėga prie takso – tada taksas pradeda urzgti. Ir jei taksas žino saiką, biglis yra pasirengęs valgyti be galo.

Pasivaikščiojimų metu taksas laisvai laksto, o biglis vaikšto už pavadėlio. Jei abu laksto laisvai, pasirodo juokinga: biglis bėga ratu, o taksas nukerta net norėdamas jį pasivyti.

Taksas nemėgsta svetimų ir šunų, o bigliui reikia pasisveikinti su visais pasivaikščiojant. O taksas pavydus, kartais garsiai keikiasi. Kartais taksas pradeda loti, tiesiog pamatęs svetimą šunį, jei jam nepatinka, tada biglis pakelia: „visi rėkia – o aš šaukiu“. Labai juokinga tai žiūrėti.

Jie miega kartu, kartais tame pačiame soliariume.