Raudonausių vėžlių ligos: simptomai, gydymas, profilaktika

Raudonausiai vėžliai natūralioje buveinėje praktiškai neserga. Tačiau naminiai ropliai dažnai suserga dėl banalaus šėrimo ir laikymo sąlygų pažeidimo. Neturėtumėte savarankiškai gydyti raudonausių vėžlių namuose nepasitarę su herpetologu, neteisinga diagnozė arba per didelės vaistų dozės gali sukelti gėlavandenio gyvūno komplikacijų ar mirtį.

Kaip suprasti, kad vėžlys serga

Sveiki vandens vėžliai išsiskiria geru aktyvumu ir padidėjusiu apetitu, ropliai domisi išoriniais dirgikliais ir stengiasi nepraleisti skanėstų su mėgstamais skanėstais. Didžiąją laiko dalį egzotiški gyvūnai praleidžia vandenyje, grakščiai judėdami aplink visą akvariumo tūrį. Pagrindiniai išoriniai roplių sveikatos rodikliai yra švarios, sausos akys ir nosis, nepažeisti oda ir kiautas.

Dažni raudonaus ausų vėžlių ligos simptomai yra šie:

• mobilumo trūkumas;
• atsisakymas maitinti;
• letargija, apatija;
• nenoras būti vandenyje;
• sąrašas plaukiant, nesugebėjimas nugrimzti į dugną ar iškilti;
• akių ir kaklo patinimas;
• odos lupimasis;
• raguotų plokštelių šveitimas;
• apvalkalo ir snapo deformacija;
• išskyros iš nosies ir akių;
• kraujavimas;
• apnašos, opos, mazgeliai ant odos ar apvalkalo;
• negilus kvėpavimas su švokštimu, spragtelėjimu ir švilpimu;
• raginių plokštelių ir kaulų vientisumo pažeidimas.

Dažniausiai pilnas klinikinis vaizdas pasireiškia pažengusiais atvejais, kai išgelbėti mažo roplio gyvybę itin sunku, todėl pasirodžius pirmiesiems vėžlių ligų simptomams, rekomenduojama gyvūną parodyti specialistui.

Pagrindinės vandens vėžlių ligos

Įvairių raudonausių vėžlių ligų atsiradimas lemia roplių organizmo atsparumo sumažėjimą dėl šių neigiamų veiksnių:

• nesubalansuotas maitinimas;
• persivalgymas;
• vitaminų ir mineralinių papildų trūkumas dietoje;
• nepakankamas šėrimas kalcio turinčiais produktais;
• vandens roplių laikymas šaltame arba nešvariame vandenyje;
• nėra ultravioletinių spindulių šaltinių;
• rasti gyvūną ant nešvarių šaltų grindų;
• juodraščiai;
• žema vandens ir oro temperatūra akvariume.

Vandens roplių infekcines ir neinfekcines ligas komplikuoja grybelinė ir bakterinė infekcija, kuri, nesant savalaikio kompetentingo gydymo, gana dažnai sukelia naminių gyvūnėlių mirtį. Pačiam išgydyti raudonausį vėžlį itin sunku, todėl teisingas sprendimas pasirodžius pirmiesiems vėžlių ligų simptomams – laiku kreiptis į patyrusį specialistą.

Akių ligos

Roplių akių ligų priežastis yra jų kiekis nešvariame vandenyje, akių mikrotraumos, svetimkūnių patekimas į regos organų gleivinę, gyvūno reakcija į aštrius kvapus, augalų žiedadulkės, šarmas, dūmai, trūksta vitamino A. Sergančiam augintiniui akys labai ištinusios, vokai visiškai sulipę. Kartais susiaurėja voko plyšys arba tik vienos akies uždegimas. Po apatiniu voku kaupiasi baltai geltonas sūrus eksudatas, stebimos gleivinės išskyros iš nosies ir akių. Augintinis bando nejudėdamas sėdėti sausumoje ir visiškai atsisako maitinti.

Roplių akių ligų gydymas susideda iš reguliaraus akių gleivinės plovimo Ringer-Locke tirpalu, po kurio lašinami antibakteriniai, priešuždegiminiai ar hormoniniai lašai.

Žarnyno ligos

Sutrinka virškinimas, kai per daug šeriami vandens ropliai, nepakankamai šeriant kalcio turinčiu maistu, užsikrėtus helmintais ar žarnyno infekcija. Dažniausiai raudonausiams vėžliams diagnozuojama timpanija – pilvo pūtimas, kuriam būdingas padidėjęs dujų susidarymas dėl fermentacijos procesų vystymosi. Patologiją lydi skausmas, atsisakymas maitinti ir stiprus gyvūno priespauda. Raudonausis vėžlys negali atitraukti galvos ir galūnių į kiautą; plaukdamas griūva ant šono; kartais pastebimas vėmimas ir nesuvirškinto maisto ištuštinimas. Infekcinio pobūdžio žarnyno patologijas dažniausiai lydi vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, išmatose galima rasti parazitų.

Norėdami palengvinti skausmingus simptomus timpanijos metu, gyvūnas turi gerti karminacinį vaikišką sirupą Espumizan ir suleisti 20% kalcio borogliukonato tirpalo arba 10% kalcio gliukonato tirpalo. Dienos metu gyvūnui rodoma bado dieta, tolesnis šėrimas atliekamas dalimis, mažomis porcijomis. Žarnyno infekcijos gydomos antibakteriniais, antiparazitiniais ir priešuždegiminiais vaistais.

Plaučių uždegimas

Raudonausių vėžlių plaučių uždegimas išsivysto, kai gyvūnas hipotermija dėl vandens paukščio laikymo šaltame vandenyje, skersvėjų, vaikščiojimo šaltomis grindimis. Kartais plaučių uždegimas yra rinito ar peršalimo komplikacija. Plaučių uždegimas yra mirtina mažo roplio būklė, todėl gydymą reikia pradėti pajutus pirmuosius ligos požymius, sergantis gyvūnas tampa vangus, atsisako maitintis, plaukdamas griūva ant šono ir negali nardyti. Vėžlys gamina putas iš nosies ir snapo, atsiranda dusulys, kosulys ir čiaudėjimas. Gyvūnas dažnai ištiesia kaklą, sėdi atkišęs snapą, spragteli ar švilpia.

Raudonausių vėžlių plaučių uždegimas gydomas švirkščiamųjų antibakterinių ir vitaminų preparatų kursu, o sergančiam gyvūnui skiriamos priešuždegiminės vonios šiltame ramunėlių sultinyje.

Vidurinės ausies uždegimas, abscesai

Vandens roplių ausų uždegimas ar pūlinių atsiradimas yra susijęs su gyvūno laikymu nešvariame vandenyje. Kartais pūlingo uždegimo priežastis gali būti galvos ar galūnių trauma, vitamino A trūkumas, grybelinė infekcija. Abscesų atsiradimą liudija būdingas galvos ar galūnių patinimas, gyvūnas tampa neaktyvus ir atsisako maitinti.

Roplių abscesai ir otitas gydomi chirurginiu būdu, toliau skiriant antibakterinius, vitaminus ir priešuždegiminius vaistus.

Traumos, nudegimai

Neatsargus ar šiurkštus elgesys su gyvūnu, muštynės su artimaisiais, naminių gyvūnėlių užpuolimai prieš roplį, netinkamas šviesos šaltinių įrengimas sukelia sumušimus, įpjovimus, žaizdas, įbrėžimus, nudegimus ar lūžius.

Nudegimus, plyšimus ir lūžius reikia gydyti veterinarijos klinikoje. Gyvūnui skiriami antibakteriniai, analgetikai, priešuždegiminiai ir žaizdas gydantys preparatai.

Nedidelius įbrėžimus ir įpjovimus namuose galima pašalinti dezinfekuojančiais tirpalais ir džiovinimo priemonėmis.

Ričetas

Raudonausių vėžlių medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sukelia kalcio ar vitamino D trūkumas, vadinamas rachitu. Patologija vystosi dėl nesubalansuoto maitinimo, virškinamojo trakto ir inkstų patologijų bei ultravioletinės spinduliuotės šaltinio nebuvimo. Rachitas pasireiškia apvalkalo minkštėjimu ir deformacija, užpakalinių galūnių nepakankamumu, akių patinimu, mieguistumu ir atsisakymu maitinti. Patologijai progresuojant pastebimas patinimas ir kraujavimas, galūnių lūžiai, kloakos prolapsas ir dusulys.

Rachito gydymas sumažinamas iki vandens roplių laikymo ir maitinimo sąlygų normalizavimo, vitaminų, antibiotikų, kalcio, kalio ir magnio turinčių vaistų įvedimo. Sergančiam vėžliui skiriamas švitinimas ultravioletine lempa, priešuždegiminės vonios ramunėlių sultinyje.

Avitaminozė A

Avitaminozė arba hipovitaminozė A pasireiškia raudonausiams vėžliams, kurie maitinasi nesubalansuotai arba naminių gyvūnėlių racione trūksta vitaminų papildų. Dėl retinolio trūkumo vandens paukščių vėžliams jų akys patinsta, išsivysto rinitas ir stomatitas. Avitaminozės A simptomai yra užsitęsęs slinkimas, raguotų dėmių lupimasis, odos lupimasis, kloakos prolapsas ir progresuojantis išsekimas.

Hipovitaminozei A gydyti skiriama dviguba Eleovit vitamino preparato injekcija su 14 dienų intervalu.

Burnos ertmės ligos

Nesubalansuotas raudonausių vėžlių šėrimas, kai trūksta vitaminų A ir D, gali sukelti burnos ertmės patologijų – nekrozinio stomatito, pūslelinės ir herpesviruso atsiradimą. Vandens roplių liga pasireiškia burnos gleivinės patinimu, gausiu seilėtekiu, pūlingų dribsnių atsiradimu burnoje. Gyvūno snapas kvepia blogai, vėžlys tampa vangus ir atsisako valgyti.

Burnos ertmės ligų gydymas atliekamas naudojant antibakterinius ir priešuždegiminius vaistus; pažengusiais atvejais patologijos dažnai baigiasi mirtimi.

Lukšto ligos

Raudonausių vėžlių skilties raginių dėmių išsisluoksniavimas yra rachito, grybelinės infekcijos arba opinio pleiskanojančios stuburo ligos simptomas. Kalcio ir vitamino D trūkumas pasireiškia gyvūno šarvų sustorėjimu ir deformacija. Roplio nugalėjimą patogeniniais grybais lydi pilkšvai baltos dangos susidarymas, pūslelės ir lukšto skydų išsisluoksniavimas. Opinė lukšto lupimo liga pasižymi giliu nekroziniu kaulų struktūrų pažeidimu, sergančiam gyvūnui išsisluoksniuoja raginiai skydai, susidaro raudonos opos.

Lukšto ligų gydymas priklauso nuo ligos pobūdžio, augintiniui skiriamas maudymas metileno mėlynojo ir ramunėlių nuoviro tirpale, švitinimas ultravioletine lempa ropliams ir vitaminų preparatai. Jei reikia, specialistas gydo gyvūną priešgrybeliniais ir antibakteriniais vaistais.

Odos ligos

Vandens roplių odos ligos išsivysto dėl vitaminų A ir B trūkumo ar perdozavimo, grybelinių ar infekcinių odos pažeidimų, gyvūno laikymo nešvariame vandenyje, mechaninių odos vientisumo pažeidimų. Dermatologinių patologijų simptomai yra odos lupimasis ir patinimas, pūslelių, opų, įtrūkimų ir žaizdų atsiradimas, vatos susidarymas.

Vandens vėžlių odos ligų terapija susideda iš vitaminų, priešuždegiminių, priešgrybelinių ir antibakterinių vaistų.

Ligų prevencija

Geriausia raudonausių vėžlių ligų prevencija yra sudaryti optimalias sąlygas vandens roplių gyvenimui:

• plėšrus gyvūnas turėtų valgyti jūros žuvis, krevetes, moliuskus, sraiges, daržoves, žoleles, kepenis;
• būtinai į racioną įtraukite vitaminų ir mineralų papildų ropliams;
• akvariume temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 28C, o sausumoje – ne žemesnė kaip 30C;
• būtinai įrenkite roplių ultravioletinę lempą, kuri turi būti įjungta kasdien 10–12 valandų;
• siekiant išvengti infekcinių ir grybelinių ligų vystymosi, roplį rekomenduojama laikyti tik švariame vandenyje, reguliariai valant ir dezinfekuojant akvariumą.

Gydyti sergantį gyvūną namuose nepasitarus su veterinaru labai nerekomenduojama dėl nemalonių neraštingo terapijos pasekmių.

Pirmieji gėlavandenių augintinių ligų požymiai daugeliu atvejų yra apetito sumažėjimas arba visiškas atsisakymas maitinti, mieguistumas, apatija ir nereaguoja į bet kokius išorinius dirgiklius. Esant tokiai situacijai, rekomenduojama kreiptis į herpetologą, ankstyva diagnostika ir gydymas gali pailginti mylimo žmogaus gyvenimą.