Kačių maras

Ši liga ne tik išgąsdina kačių savininkus – dažnai baigiasi mirtimi. Mes jums pasakysime, kaip apsisaugoti nuo ligų ir išsaugoti savo augintinį.

Infekcijos priežastys ir būdai

Visų pirma, jūs turite suprasti, kad maras nėra maras ir jis nėra perduodamas žmonėms. Marą arba panleukopeniją sukelia Parvoviridae šeimos virusai, o juodąją mirtį sukelia Yersinia pestis bakterijos. Šios ligos nereikėtų painioti su šunų maru, kuriam jautrūs šuniukai. 

Maro sukėlėjai labai atsparūs išorinei aplinkai: nebijo nei šalčio, nei karščio, nei net galingos dezinfekcijos alkoholiu ar chloroformu. Dėl to sunku užkirsti kelią ligai, kuri perduodama įvairiais būdais, ir ją gydyti:

• Per kontaktą su sergančiu gyvūnu

Jei sveika katė yra tame pačiame kambaryje su užsikrėtusia, virusas beveik neabejotinai pateks į jos kūną oro lašeliais. Štai kodėl vieno gyvūno užsikrėtimas gali baigtis beveik visų veislyno gyventojų mirtimi.

• Per sąlytį su užterštais objektais

Parvovirusai ant įvairių paviršių gyvena iki 12 mėnesių, todėl bet koks kontaktas su naudotais žaislais, pavadėliais ir dubenimis yra potenciali grėsmė. Pats žmogus gali įsinešti virusą į namus, pavyzdžiui, ant drabužių ar batų.

• Per vabzdžių įkandimus

Virusų nešiotojais gali būti kraują siurbiantys vabzdžiai: erkės, blusos, blakės ir uodai.

• gimdoje

Deja, sergančios katės kačiukai beveik neabejotinai pasmerkti. Paprastai jie miršta prieš gimimą arba kelias dienas po jo. Būtina pasirūpinti ir pačios katės sveikata – ją teks gelbėti ne tik nuo maro, bet ir nuo praleisto nėštumo ar persileidimo pasekmių.

Rizikos grupė

Tai apima visus nevakcinuotus augintinius, tačiau kai kurių jų imunitetas yra silpnas:

• Kačiukai iki 1 metų.
• Pagyvenę gyvūnai.
• nėščios katės.
• Katės, sergančios lėtinėmis ligomis ir alergijomis.
• Veislinių veislių atstovai: Meino meškėnai, Siamo, britų ir persų katės.

Simptomai

Katės maro inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo 2 iki 14 dienų, o simptomai priklauso nuo ligos formos. Mažiems kačiukams dažniausiai būna žaibiškai – kačiukai atsisako ėsti, slepiasi nuo šviesos ir miršta per 2-3 dienas nuo dehidratacijos bei karščiavimo. 

Esant ūminei panleukopenijos formai, virusas atakuoja širdį, plaučius ir virškinimo traktą, pastebimi šie simptomai:

• vėmimas, dažnai su krauju ar gleivėmis;
• viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;
• vandens ir maisto atsisakymas;
• aukšta temperatūra (iki 41 °);
• dusulys, užkimęs kvėpavimas, kosulys;
• išdraskyta vilna;
• apatija ir koordinacijos praradimas.

Suaugusiems vakcinuotiems gyvūnams pasireiškia poūminė maro forma, kai tie patys simptomai nėra tokie ryškūs. Gyvūnas su stipria imunine sistema gali susidoroti su liga ir be medicininės intervencijos, tačiau pirmiausia diagnozę turi patvirtinti specialistas.

Diagnozė ir gydymas

Patarimas „paimk katę ir eik pas veterinarą“ tinka esant bet kokioms įvairių ligų apraiškoms, tačiau sergant panleukopenija sąskaita eina ne dienomis, o valandomis. Prieš apsilankydami klinikoje, įspėkite apie įtarimą dėl kačių maro, kad neužkrėstumėte kitų pūkuotų pacientų.

Apžiūrėjęs gyvūną, gydytojas gali skirti kraujo, išmatų, nosies sekreto, burnos gleivių tyrimus. Jei jie patvirtina staigų leukocitų sumažėjimą kraujyje, o virusologinis tyrimas nustato ligos sukėlėją, diagnozuojama mara. Katėms šios ligos gydymas gali būti sudarytas iš keliolikos procedūrų šiose srityse:

• Sunaikink virusą

Tai gali padaryti tik galingi antivirusiniai vaistai, kurių jokiu būdu negalima skirti savarankiškai. Jei norite išgydyti savo augintinį, duokite jam tik gydytojo paskirtus vaistus.

• Pašalinkite intoksikaciją

Sergant maru, katės kūnas nespėja susidoroti su toksinais – ypač jei gyvūnas atsisako vandens. Siekdamas ištaisyti situaciją, gydytojas gali skirti chlorido tirpalą į veną, diuretikų ir gliukozės lašintuvų.

• Užkirsti kelią antrinei infekcijai

Neutropenija (baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų neutrofilais, skaičiaus sumažėjimas), kurią sukelia maras, gali sukelti sepsį. Be to, liga gali sunaikinti katės žarnyno barjerą – tada nepageidaujamos bakterijos patenka į kraują. Norėdami to išvengti, veterinarijos gydytojas paskirs plataus spektro antibiotikus.

• Padidinkite imunitetą

Ši rekomendacija gerokai viršija gydymo kursą – katei visada reikia geros mitybos, higienos ir profilaktinių apžiūrų pas gydytoją. Tačiau sveikimo laikotarpiu teks veikti ryžtingiau: vartoti imunomoduliuojančius ir širdies veiklą stimuliuojančius vaistus.

Gydymo kursas – 1-2 savaitės, ir visą šį laiką reikia maksimaliai rūpintis augintiniu: saugoti nuo ryškios šviesos, skersvėjų ir streso. O nugalėjus ligą susitikimus su pūkuotais bendražygiais teks atidėti – kačių maras kitiems gyvūnams perduodamas per kelis mėnesius po pasveikimo.

Prevencija

Vienintelė patikrinta prevencinė priemonė nuo kačių maro yra reguliari vakcinacija. 

Pirmoji vakcinacija atliekama sulaukus 1.5-2 mėn. Prieš skiepijant reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl skiepijimo grafiko ir būtinų profilaktikos priemonių.