Ar šunys moka šypsotis?
Priežiūra ir priežiūra

Ar šunys moka šypsotis?

Apie besišypsančius šunis buvo nufilmuota daugiau nei tuzinas juokingų vaizdo įrašų. Veislės augintiniai ypač išsiskyrė šiuo siba-inu, prancūzų buldogais, mopsais, korgiais ir haskiais. Tačiau atrodo, kad bet kuris šuo gali šypsotis.

Šuns emocijų spektras

Tiesą sakant, teoriją, kad šuo yra emocingas gyvūnas, mokslininkai patvirtino ne taip seniai – praėjusio amžiaus pradžioje. Tyrimai parodė, kad augintinis, kaip ir žmogus, gali būti liūdnas, linksmas, nervingas, jausti kaltę ir gėdą. Be to, visus šiuos jausmus šunys sugeba išreikšti veido mimika pagalba, o tai reiškia, kad jie moka šypsotis. Tiesa, savininkai vis tiek ne visada teisingai atpažįsta tokius signalus.

Šunų šypsenų tipai:

  1. Atsipalaidavusi laikysena, pakelti lūpų kampučiai, užmerktos akys – visa tai rodo, kad šuo mėgaujasi akimirka. Augintinys gali šypsotis tada, kai jam malonu: ar važiuoja mašina, ar mėgaujasi kažkuo skanu. Pastebėti tikrą šypseną nėra taip sunku.

  2. Šuo šypsosi, net jei pats šeimininkas jį pripratino prie to teigiamu pastiprinimu – tuo pačiu pagyrimu, meile ir juoku. Tada gyvūnai tai daro dėl žmogaus.

  3. Kai augintinis karštas, jis plačiai atveria burną, iškiša liežuvį, gali užsimerkti – nereikėtų to supainioti su šypsena, net jei yra panašumo. Paprastai tokiais atvejais veido išraiškas lydi sunkus kvėpavimas.

  4. Dažnai priešišką šypseną taip pat galima supainioti su šypsena. Tokiu atveju šuo laikysis įsitempusioje pozoje ir urzgs.

Šuo ir žmogus: emocinis ryšys

Šunys yra socialūs sutvėrimai, tūkstančius metų artimai bendraujantys su žmonėmis. Ir per šį laiką gyvūnai išmoko mus puikiai suprasti.

2016 metais grupė Brazilijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų įrodė, kad šunys puikiai atpažįsta žmogaus, net ir nepažįstamo žmogaus, emocijas. Tuo pačiu metu jie gali nustatyti, ar išorinis emocijų pasireiškimas atitinka kalbą ir žmogaus nuotaiką.

Įdomu, kad šunys sugeba kopijuoti savo šeimininkų elgesį. Jie subtiliai jaučia nuotaiką ir moka dalintis žmonių emocijomis. Tačiau tai jau seniai žinojo keturkojų šeimininkai: kai šeimininkas linksminasi, linksminasi ir šuo, o liūdesio akimirkomis augintinis dažniausiai būna ir melancholiškas bei ramus.

Įdomų eksperimentą atliko austrų mokslininkai kartu su kolegomis iš JK. Jame dalyvavo 10 šunų, tarp jų septyni borderkoliai, australų aviganis ir dvi avytės. Gyvūnai buvo mokomi atidaryti duris letena ir galva. Iš pradžių savarankiškai, o vėliau buvo parodyta, kaip jų šeimininkai, stovėdami keturiomis, atlieka tą patį pratimą. Toliau šunys buvo suskirstyti į dvi grupes: vieniems buvo įteiktas skanėstas už durų atidarymą taip pat, kaip ir šeimininkai, o kitiems – priešingai, nes jų judesiai buvo skirtingi. Paaiškėjo, kad šunys daug labiau linkę kopijuoti šeimininkų judesius! Net jei už tai iš jų buvo atimtos gėrybės.

Eksperimentas parodė, kad gyvūnai turi polinkį į vadinamąją automatinę imitaciją – kopijuoti šeimininko veiksmus. Ir tai pritaikoma ne tik kasdienėse smulkmenose ir įpročiuose, bet ir švietime bei mokyme. Todėl gerai žinoma frazė, kad visi šunys atrodo kaip jų šeimininkai, nėra beprasmiška. Ir, matyt, esmė čia ne tik temperamentų ir charakterių panašume, bet ir naminių gyvūnėlių mėgdžiojime į „gautos“ lyderius.

Nuotrauka: kolekcija

Palikti atsakymą