Šunų priežiūros taisyklės
Priežiūra ir priežiūra

Šunų priežiūros taisyklės

Prižiūrėtas šuo – tai visų pirma sveikas šuo, o kiekvieno šeimininko užduotis – organizuoti tinkamą savo augintinio mitybą, tinkamą dienos režimą, taip pat reguliariai atlikti šuns apžiūras, siekiant įvertinti bendrą jo būklę. Įdomus faktas yra tai, kad neįprastos, egzotiškos šunų veislės reikalauja pagarbesnės priežiūros. „Klasikiniams“ augintiniams, kurie kuo panašesni į savo laukinius protėvius, sudėtingos papildomos priežiūros praktiškai nereikalauja.

šuns apžiūra

Būtent šuns apžiūra leidžia nustatyti bet kokias sveikatos problemas, sužalojimus, sužalojimus ir parazitų buvimą. Būtina reguliariai atlikti patikrinimą, nes šuo kasdien yra gatvėje bent du kartus per dieną. Pasivaikščiojimo metu augintinis gali lengvai susižaloti leteną, susibraižyti ar gauti kitokios žalos. Taip pat sezono metu yra didelė rizika užsikrėsti erke – ir kuo atidžiau stebite savo augintinio būklę, tuo mažesnė rimtų negalavimų rizika.

Oda ir vilna

Oda yra didžiausias gyvūno kūno organas, todėl odai ir kailiui visada turi būti skiriamas deramas dėmesys. Stebėkite šuns odos būklę: jei ant jos atsiranda opų, egzemų, pleiskanų, lupimo, paraudimo – greičiausiai šuo turi blusų ar alerginę reakciją į kokį nors dirgiklį. Bet kokiu atveju, norint nustatyti priežastį, geriau nuvežti šunį pas veterinarą.

Jei šuo susižeidė blusas – Žinoma, juos reikia pašalinti. Šiais laikais tai padaryti nėra sunku. Gyvūnų parduotuvėse siūlomos įvairios blusų šalinimo priemonės, iš kurių patogiausia – lašai ant keteros. Būkite atsargūs naudodami antiparazitinius vaistus. Jie gali sukelti alerginę reakciją šuniui odos paraudimu ir niežėjimu. Jei artimiausiu metu šie požymiai neišnyks, apsilankykite pas veterinarą. Sezono metu šuns kailį gydykite specialiomis priemonėmis nuo erkių.

Sveikame šunyje vilna jis visada bus gražus ir blizgus, bet jei kailis nuobodu ir stipriai krenta, vadinasi, kažkur gyvūno kūne yra problema. Šunis, net ir trumpaplaukius, reikia reguliariai šukuoti, slinkimo laikotarpiu dėmesio šukavimui skirti kasdien. Tai suteiks šuniui išpuoselėtą išvaizdą, leis pašalinti negyvus plaukus, odos daleles ir lengvus nešvarumus, kurie, plovimo metu neiššukuodami, neišvengiamai pateks į šuns skrandį. 

Jei jūsų šuns veislė numato kirpimą ir kirpimą, nepamirškite jų. Tai ne tik išvaizdos reikalas, bet ir jūsų augintinio kailio sveikatos garantija. Kai kuriems šunims reikia pašalinti plaukus tarp kojų pirštų, kitaip jie pradės susitraukti ir trukdys vaikščioti. Norėdami sužinoti daugiau apie plaukų priežiūrą, pasitarkite su veisėju ir vadovaukitės jo rekomendacijomis.

Idealiu atveju veisėjas, iš kurio įsigijote šunį, yra geriausias jūsų patarėjas ir turėtumėte vadovautis jo rekomendacijomis. Tačiau pudelio savininkas neturėtų vadovautis haskių savininko patarimais, nes kiekviena veislė turi savo ypatybes ir jų priežiūra taip pat skiriasi.

Kaip dažnai maudyti šunį?

Skirtingai nei katės, daugelis šunų labai mėgsta maudytis, o tai labai palengvina šią procedūrą. Šunys kasdien vaikšto lauke ir, žinoma, juos reikia maudyti. Tačiau geriau tai daryti retai: pakaks kartą per 2 mėnesius. Dažnas maudymas šampūnais sausina šuns odą, provokuoja pleiskanų atsiradimą, lupimąsi, egzemas, nes ardo natūralų odos lipidinį sluoksnį. Prausimuisi rekomenduojama naudoti specialius šunims skirtus šampūnus, kurie nesausina odos, kūdikių muilą ar kūdikių šampūną. Baigę maudytis, kruopščiai nuplaukite produktus iš šuns kailio.

Po plovimo šunį nusausinkite rankšluosčiu arba plaukų džiovintuvu (jei augintinis neturi sausos odos), iškart po maudymosi neleiskite šuniui išeiti į skersvėjų, kad jis neperšaltų.

Jei šuo išsipurvina pasivaikščiojimo metu, nešvarumus geriausia pašalinti vietoje, paprastu vandeniu, nenaudojant specialių priemonių. Dulkes nuo augintinio kailio galite pašalinti drėgna kempine ar skudurėliu, tiesiog nuvalydami kailį.

Taip pat letenas po pasivaikščiojimo geriau nuvalyti sausa šluoste arba, jei jos labai nešvarios, nuplauti paprastu vandeniu. Žiemą, kai keliai padengti druska, po pasivaikščiojimo geriau kaskart nuplauti šuns letenas, kad nekiltų problemų dėl nagų ir pagalvėlių. Jei jūsų šuo turi jautrią, sausą odą, prieš eidami sutepkite letenų pagalvėles specialiu vašku.

Vasarą galima ir net reikia leisti šuniui maudytis švariuose ežeruose ir upėse. Nereikia plauti savo augintinio specialiais produktais. Žiemą šuns kailį pravartu nuvalyti sniegu – žinoma, sniegas turi būti švarus. Tiesiog patrinkite juo šuns kailį, o tada gerai nukratykite – šios procedūros dėka jūsų šuo bus ne tik švarus, bet ir sukietėjęs!

Ką daryti, jei šuo mėgsta lįsti purve?

Jei jūsų augintinis pasivaikščiojimo metu visada nori blaškytis purve, pirmiausia turite nustatyti šio nemalonaus poreikio priežastį. Kai kurie šunys tokiu būdu bando paslėpti savo kvapą – tai savybė, paveldėta iš laukinių protėvių, kurie tai daro savo natūralioje buveinėje. Tinkamas auklėjimas padės atpratinti augintinį nuo erzinančio įpročio.

Tačiau tokio augintinio elgesio priežastis gali būti ir odos problemos dėl netinkamos mitybos, alergijos ar, pavyzdžiui, užsikrėtimas parazitais. Geriausia šiuo klausimu pasikonsultuoti su specialistu.

 

Dantų priežiūra

Jei šuo sveikas ir tinkamai maitinasi, tuomet jo dantims ypatingai rūpintis nereikia. Periodiškai apžiūrėkite šuns burnos ertmę: dantys turi būti tvirti, balti, be stiprių apnašų ir dantų akmenų, ant dantenų neturi būti žaizdų, uždegimų.

Jei turite problemų su dantimis, geriau nesigydyti savimi ir nedelsiant kreiptis į specialistą. 

Kad jūsų augintinis nepažeistų dantų, neleiskite jam kramtyti metalinių daiktų. Kad nesugadintumėte šuniuko įkandimo, netraukite iš jo burnos žaislo ar pagaliuko, ypač dantų keitimo laikotarpiu. Paprastai šuniukų dantų keitimas vyksta lengvai, be pašalinių trukdžių. Bet jei matote, kad krūminis dantis jau pradėjo augti, o pieninis dantis dar neiškrito, padėkite procesą šiek tiek atlaisvindami pieninį dantį ir ištraukdami jį spaustuku ar miniatiūrinėmis replėmis augimo kryptimi, kad neiškristų. kad pažeistų dantenas. Kai pieninis dantis iškrenta, jo vietoje liks kraujuojanti anga. Jo niekuo gydyti nereikia, nes pačios šuns seilės turi dezinfekcinį poveikį.

Nagų priežiūra

Šuns nagai nereikalauja ypatingos priežiūros, nes pasivaikščiojimo metu jie šlifuojasi ant asfalto. Bet jei pastebėjote, kad nagai prastai šlifuoja ir stipriai auga, atsargiai patrumpinkite juos specialia nagų pjaustytuvu ar žnyplėmis. Nuimkite tik žnyplės galiuką (baltą dalį), jokiu būdu nelieskite minkštimo.

 

Ausų ir akių priežiūra

Nedidelis gleivių susikaupimas akių kampučiuose yra natūralus procesas, o nešvarumai tokiu atveju tiesiog pašalinami švariu vatos diskeliu ar skudurėliu. Jei gleivių daug, šuns akis reikia nušluostyti vatos diskeliu, pamirkytu virintame vandenyje. Jei stiprios išskyros nesiliauja per kelias dienas, būtinai apsilankykite pas veterinarą. Konjunktyvitas gali būti infekcinės ligos simptomas. 

Niekada nenaudokite akių priežiūros priemonių be veterinarijos gydytojo recepto!

Šunų ausų taip pat nereikia reguliariai valyti. Sieros išsiskyrimas yra norma, siera yra apsauginis ausies kaušelio barjeras, todėl jos valyti neverta. Bet jei augintinio ausyje susikaupė per daug išskyrų, ji parausta, uždegusi, šuo kraipo galvą ir rodo nerimą, būtinai kreipkitės į veterinarą. Tai gali būti vidurinės ausies uždegimas, ausų erkės ar kitos ligos, todėl gydymo nereikėtų atidėlioti. Ausų problemos yra labai rimtos. Ausų uždegimas atsiranda arti smegenų, todėl neleiskite komplikacijų atsirasti.

Savo straipsnyje išvardijome pagrindinius dalykus, kuriais grindžiama šunų priežiūra. Tai tik bendra informacija, o ateityje teks plėsti ir gilinti žinias apie konkrečios veislės šunų priežiūrą. Nepamirškite, kad šuns priežiūra – ne gydymas, o malonus procesas, suartinantis šeimininką ir augintinį.

Palikti atsakymą