Šunų prijaukinimas: kai žmogus prisijaukino šunį

Ant uolų paveikslų Saudo Arabijoje, datuojamų IX tūkstantmečiu prieš Kristų. e., jau galima pamatyti žmogaus su šunimi vaizdus. Ar tai pirmieji piešiniai ir kokios teorijos apie naminių gyvūnėlių kilmę?

Kaip ir kačių prijaukinimo istorijoje, vis dar nėra vieningos nuomonės, kada šunys buvo prijaukinti ir kaip tai atsitiko. Lygiai taip pat nėra patikimų duomenų apie šiuolaikinių šunų protėvius. 

Pirmųjų naminių šunų gimtinė

Specialistai negali nustatyti konkrečios šunų prijaukinimo vietos, nes tai įvyko visur. Šunų palaikai, esantys šalia žmonių, randami daugelyje pasaulio vietų. 

Pavyzdžiui, 1975 metais paleontologas N. D. Ovodovas Sibire prie Altajaus kalnų aptiko naminio šuns palaikus. Šių palaikų amžius vertinamas 33-34 tūkst. Čekijoje buvo rasti palaikai, kurių amžius siekia daugiau nei 24 tūkst.

Šiuolaikinio šuns kilmė

Istorikai apibrėžia dvi naminių gyvūnėlių kilmės teorijas – monofilinę ir polifiletinę. Monofiletinės teorijos šalininkai įsitikinę, kad šuo kilęs iš laukinio vilko. Pagrindinis šios teorijos šalininkų argumentas – daugelio veislių šunų kaukolės sandara ir išvaizda turi daug panašumų su vilkais.

Polifiletinė teorija teigia, kad šunys atsirado sukryžminus vilkus su kojotais, šakalais ar lapėmis. Kai kurie ekspertai linkę į tam tikrų šakalų rūšių kilmę. 

Yra ir vidutinė versija: austrų mokslininkas Konradas Lorenzas paskelbė monografiją, kurioje teigiama, kad šunys yra kilę ir iš vilkų, ir iš šakalų. Zoologo teigimu, visas veisles galima skirstyti į „vilkus“ ir „šakalus“.

Charlesas Darwinas tikėjo, kad būtent vilkai tapo šunų protėviais. Savo darbe „Rūšių kilmė“ jis rašė: „Jų [šunų] atranka buvo vykdoma dirbtiniu principu, pagrindinė atrankos jėga buvo žmonės, kurie pagrobė vilkų jauniklius iš duobės, o paskui juos prisijaukino.

Laukinių šunų protėvių prijaukinimas turėjo įtakos ne tik jų elgesiui, bet ir išvaizdai. Pavyzdžiui, žmonės dažniausiai norėjo, kad gyvūno ausys būtų kabančios, kaip ir šuniukų, todėl rinkdavosi infantilesnius asmenis.

Gyvenimas šalia žmogaus turėjo įtakos ir šunų akių spalvai. Plėšrūnai paprastai turi šviesias akis, nes jie medžioja naktį. Gyvūnas, būdamas šalia žmogaus, dažniausiai vedė dieninį gyvenimo būdą, dėl kurio patamsėjo rainelė. Kai kurie mokslininkai šiuolaikinių šunų veislių įvairovę aiškina glaudžiai susijusiu žmonių kryžminimu ir tolesniu atranka. 

Šunų prijaukinimo istorija

Į klausimą, kaip šuo buvo prijaukintas, ekspertai taip pat turi dvi hipotezes. Pagal pirmąjį žmogus vilką tiesiog prisijaukino, o pagal antrąjį – prijaukino. 

XX amžiaus pradžioje mokslininkai manė, kad žmogus kažkuriuo metu į savo namus pasiimdavo vilkų jauniklius, pavyzdžiui, iš mirusio vilko, juos prisijaukino ir augino. Tačiau šiuolaikiniai ekspertai labiau linkę į antrąją teoriją – savęs prijaukinimo teoriją. Anot jos, gyvūnai savarankiškai pradėjo vinis prie primityvių žmonių vietų. Pavyzdžiui, tai gali būti asmenys, kuriuos pakuotė atmetė. Jiems reikėjo ne tik neužpulti žmogaus, bet ir įgyti pasitikėjimą, kad galėtų gyventi šalia jo. 

Taigi, remiantis šiuolaikinėmis teorijomis, šuo prisijaukino. Tai dar kartą patvirtina, kad būtent šuo yra tikrasis žmogaus draugas.

Taip pat žiūrėkite:

• Kiek yra šunų veislių?
• Šunų charakterio bruožai ir savybės – septynioms veislių klasėms
• Šunų genetika: nutrigenomika ir epigenetikos galia
• Ryškūs šunų lojalumo pavyzdžiai