Viskas, ką reikia žinoti apie kačių kraujo tyrimus
Katės

Viskas, ką reikia žinoti apie kačių kraujo tyrimus

Veiksmingas gydymas gali būti paskirtas tik atlikus išsamią diagnozę. Tai taikoma ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Katėms taip pat atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai bei ultragarsas. Suprantame, ką rodo katės kraujo tyrimas ir kaip ją paruošti procedūrai.

Kada pasitikrinti savo katę

Simptomai, dėl kurių turite parodyti gyvūną veterinarijos gydytojui:

  • maisto atsisakymas,
  • vėmimas
  • išmatų sutrikimai,
  • apatija,
  • dezorientacija,
  • traukuliai
  • šlapimo problemos,
  • mieguistumas,
  • staigus svorio kritimas
  • Plaukų slinkimas,
  • ašarojančios akys,
  • niežulys

Diskomforto priežastys yra labai įvairios. Norėdami diagnozuoti ligą, specialistas atliks išsamų tyrimą: gali prireikti apžiūros, anamnezės, kraujo paėmimo, ultragarso ir galbūt kitų diagnostikos metodų. Pirmiausia katei bus paskirtas bendras ir biocheminis kraujo tyrimas. Jie leidžia susidaryti gana išsamų vaizdą apie gyvūno būklę. 

Taip pat iš kačių imamas kraujo tyrimas, siekiant stebėti gydymo eigą ir išvengti komplikacijų išsivystymo. O profilaktikos tikslais rekomenduojama kartą per metus atlikti tyrimus gyvūnams net ir be ligos požymių. Kai kurios ligos ilgą laiką yra besimptomės, ardo organizmą.

Ką parodys bendras klinikinis kraujo tyrimas

Pirminė diagnozė prasideda nuo pilno kraujo tyrimo. Leidžia aptikti uždegiminį procesą, anemiją, dehidrataciją, aptinka autoimunines ir alergines reakcijas bei parazitus.

Bendrojo kraujo tyrimo rodikliai:

  • Eritrocitai. Juose yra hemoglobino ir baltymų, dalyvauja dujų mainuose, perneša maistines medžiagas, šalina toksinus.
  • Hemoglobinas. Tiesiogiai dalyvauja dujų mainų procese – perneša deguonį ir atlieka buferinę funkciją
  • Hematokritas. Rodo raudonųjų kraujo kūnelių skaičių kraujyje.
  • Spalvų indeksas. Išreiškia santykinį hemoglobino kiekį viename eritrocite. Padeda diagnozuoti anemijos tipą.
  • Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocituose. Matuojama absoliučiais dydžiais. Kalbama apie anemijos prigimtį ir jos priežastis.
  • Eritrocitų nusėdimo greitis. Nespecifinis uždegimo rodiklis. Leidžia įvertinti ligos sunkumą, gali rodyti piktybinių procesų vystymąsi.
  • Leukocitai. Apibūdinkite, kaip veikia katės imuninė sistema. Diagnozei svarbus ląstelių santykis: limfocitai, neutrofilai, monocitai, bazofilai ir eozinofilai.
  • trombocitų. Kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą.

Raudonųjų kraujo kūnelių kiekio padidėjimas gali rodyti plaučių ir širdies ligas, baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimą ir kepenų ligas. Limfocitai auga infekcijų, streso ir anemijos metu. Analizės aiškinimą turi atlikti veterinarijos gydytojas, jis atsižvelgs į visus simptomus ir kitų tyrimų rezultatus.

Ką parodys biocheminis kraujo tyrimas

Atliekamas biocheminis katės kraujo tyrimas, siekiant įvertinti visų organizmo sistemų darbą, analizuoti medžiagų apykaitą, vandens-druskų balansą, nustatyti patologijas.

Biocheminio kraujo tyrimo rodikliai:

  • viso baltymo. Funkcijos: palaiko kraujo pH, dalyvauja transporte (pavyzdžiui, hormonuose), dalyvauja kraujo krešėjimu, imuniniuose atsakuose ir daugelyje kitų.
  • Šarminė fosfatazė. Fermentas, kuris sintetinamas tokiuose organuose kaip kepenys, kasa, inkstai; jo padidėjimas būdingas daugeliui patologijų
  • gliukozė. Aprūpina organizmą energija.
  • Karbamidas. Leidžia įvertinti šlapimo sistemos darbą.
  • Kreatininas Baltymų apykaitos raumenyse produktas, išsiskiriantis per inkstus.
  • Cholesterolis. Būdinga lipidų apykaita, dalyvauja hormonų, tulžies rūgščių sintezėje.
  • Kreatino kinazė. Užpildo griaučių raumenų audinį ir sunaudojama mankštos metu. Naminių gyvūnų kreatinkinazės lygis vertinamas kaip raumenų pažeidimo, atsiradusio dėl traumos, operacijos, injekcijų į raumenis ar įgimtos miopatijos, žymuo.
  • ALT ir AST. Fermentai, randami širdies ir kepenų ląstelėse, taip pat griaučių raumenyse. Dalyvauti aminorūgščių apykaitoje. Esant patologijoms, aktyviai išsiskiria į kraują.
  • Trigliceridai. Jie padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių darbą bei energijos apykaitą.
  • Alfa amilazė. Atsakingas už seilių gamybą, dalyvauja angliavandenių perdirbimo procese. Gamina kasa ir seilių liaukos.
  • GGT (gama-glutamilo transferazė). Fermentas, dalyvaujantis aminorūgščių metabolizme
  • Elektrolitai (kalis, natris ir chloridai). Dalyvauja nervų laidumuose, yra atsakingi už slėgio ir vandens balansą.

Padidėjęs gliukozės kiekis gali rodyti cukrinį diabetą, šlapalo trūkumas – kepenų ligą, cholesterolio padidėjimas – inkstų ligą, hipotirozę, padidėjęs AST – širdies ar kepenų ligas. Analizės aiškinimą turi atlikti veterinarijos gydytojas, jis atsižvelgs į visus simptomus ir kitų tyrimų rezultatus.

Kada pasitikrinti savo katę

Norint mažiau jaudintis dėl pūkuoto augintinio, svarbu suprasti, kaip imamas kačių kraujo tyrimas. Tiesą sakant, visa procedūra trunka ne ilgiau kaip 10 minučių. Gydytojas pritvirtina katę ant stalo, kad ji netyčia nesusižalotų. Tada jis suranda veną ir įsmeigia sterilią adatą. Tada kraujas dedamas į specialų mėgintuvėlį. 

Prieš atliekant kraujo mėginių ėmimo procedūrą, gyvūną rekomenduojama laikyti bado dieta, apsaugoti nuo streso ir atšaukti vaistus. Sprendimas nutraukti vaistų vartojimą turi būti priimtas pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. 

Neatsisakykite diagnostikos, bijodami sukelti nepatogumų gyvūnui: rimtos ligos reikalauja kruopštaus ir savalaikio gydymo. O profilaktiniai vizitai pas veterinarijos specialistą padės išlaikyti aukštą katės sveikatą.

Palikti atsakymą