Senyvo amžiaus šuns priežiūros ypatybės

Kokio amžiaus sensta šuo? Tai priklauso nuo veislės ir jos dydžio, paveldimumo, sveikatos būklės ir šeimininkų rūpesčio ja visą gyvenimą. Atminkite, kad mišrių veislių šunys paprastai gyvena ilgiau nei grynaveisliai šunys.

Tokiomis pačiomis sąlygomis mažų veislių šunys gyvena ilgiau nei didelių veislių šunys. Tuo pačiu metu tinkama priežiūra ir dėmesingas požiūris leidžia didelių veislių atstovams gyventi iki 13-14 metų. Senatvė yra labai individuali ir priklauso, kaip ir gyvenimo trukmė, nuo daugelio veiksnių. Vidutiniškai stambesnėms veislėms tai būna 5-7 metai, mažų ir miniatiūrinių atstovams – 7-9 metai.

Su amžiumi gali atsirasti žili plaukų ant snukio, šonų ar užpakalinės augintinio, tačiau jie neturėtų būti besąlygiškai priskiriami šuns senėjimo požymiams. Žili plaukai vyresniems nei ketverių metų šunims gali atsirasti dėl baimės ar streso. Taip pat yra priežasčių, susijusių su vilnos struktūra. Tai tiesiogiai nepriklauso nuo augintinio veislės ir sveikatos. Pavyzdžiui, pudeliuose ir spanieliuose žili plaukai gali pasirodyti net po pusantrų metų, tai yra veislės ypatybės.

Šunims senstant lėtinės sveikatos problemos gali pablogėti. Veterinarai pastebi, kad vyresniame amžiuje šunys dažnai suserga vėžiu. Vyresnio amžiaus šunims dažniau trikdo širdis, inkstai, kepenys, todėl norint kontroliuoti šių organų darbą pasiteisins reguliarūs vizitai pas veterinarą.

Jūs, kaip savininkas, galite pastebėti šuns senėjimą pablogėjus klausai ar regėjimui. Tačiau norint pašalinti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos klausai (ausies kanalų uždegimas ar užteršimas), geriau kreiptis į veterinarą, kad jis galėtų atlikti kompetentingą diagnozę. Taip pat specialistas padės nustatyti su amžiumi susijusias regėjimo problemas, tarp kurių dažniausia yra katarakta. Juk jei šuo blogai matys, jis bijo vaikščioti tamsoje.

Gali būti pastebimi eisenos pokyčiai, šuo pradeda šiek tiek kitaip dėti galūnes. Tai gali būti dėl su amžiumi susijusių sąnarių ir kremzlių pakitimų, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas alkūnės ir klubų sąnariams. Svarbu kontroliuoti šią problemą, kad situacija nesibaigtų osteoartritu ir judrumo praradimu. Padės veterinaro rekomenduojami vitaminai ir specialūs pašarų priedai.

Keičiasi ir jūsų keturkojo elgesys. Vyresnis šuo gali pamiršti komandas, rodyti agresiją arba elgtis vangiai. Būk jautrus, pavydus. Taip jaučiasi nervų sistemos senėjimo procesai.

Vyresnio amžiaus augintinio medžiagų apykaita sulėtėja, atsiranda polinkis į antsvorį. Gali keistis skonio nuostatos, šuo gali tapti labai išrankus. Menkiausias permaitinimas gali sukelti vidurių užkietėjimą ar viduriavimą. Todėl šėrimo normos rekomenduojama laikytis dar griežčiau.

Pagrindinis šeimininko uždavinys – parinkti subalansuotą mitybą, atitinkančią šuns amžių ir sveikatą. Pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju dėl tinkamos dietos. Jei jūsų šuo turi rimtų dantų problemų, rinkitės minkštą maistą arba pamirkykite maistą vandenyje.

Vyresnio gyvūno racione turėtų būti daugiau baltymų ir mažiau riebalų. Būtina mažinti suvartojamų kalorijų kiekį, nes organizmas dabar suvartoja ne tiek daug energijos. Tuo pačiu metu šunims, kurie nugyveno labai seną amžių, kartu su baltymais reikia padidinti bendrą kalorijų kiekį.

Nekeiskite dietos staigiai: organizmui reikia laiko prisitaikyti. Naują maistą pridėkite prie seno, iš pradžių mažais kiekiais. Palaipsniui didinkite santykį naujo maisto naudai. Paprastai pereiti prie naujos dietos prireikia maždaug savaitės.

Jei šeriate savo šunį natūraliu maistu, nepamirškite apie pašarų priedus ir vitaminus, kad išlaikytumėte raumenų ir kaulų sistemą. Aptarkite komplekso pasirinkimą su veterinarijos specialistu.

Jei jūsų šuns žaisminga jaunystė jau už nugaros, tai nėra priežastis palikti keturkojį draugą visą dieną gulėti ant čiužinio. Toliau vaikščiokite kasdien, valandos trukmės promenada leis augintiniui sušilti ir palaikyti raumenų tonusą. Tačiau reikėtų vengti labai aktyvių žaidimų lauke. Šuo greitai pavargs, o neatsargus judesys gali susižaloti. Jei anksčiau daug treniravotės su savo šunimi, tai dabar globotinio fizinį aktyvumą reikia sumažinti.

Lietingu ir šaltu oru augintinį aprenkite taip, kad jis nesušaltų. Tai ypač pasakytina apie trumpaplaukius mažus šunis. Regėjimo ir klausos pablogėjimas yra gera priežastis koreguoti ėjimo ir ėjimo šviesiuoju paros metu režimą. Norėdami nustatyti tokius jūsų šuns pokyčius, kreipkitės į veterinarą.

Bendraukite su savo šunimi, pasikalbėkite su ja. Nebarkite seno draugo, kai jis iš karto nereaguoja į komandas arba elgiasi nuošaliai ir apgalvotai. Išlaikykite savo augintinio pasitikėjimą jumis jį glostydami ir pagirdami. Iškilus problemų bendraujant su augintiniu, verta kreiptis į zoopsichologą.

Vyresnio amžiaus šuo nemėgsta pokyčių aplink jį. Nepageidautinas kapitalinis remontas ar visiškas baldų pertvarkymas. Tačiau šuniuko pasirodymas namuose gali išjudinti jūsų vidutinio amžiaus globotinį, atkurti jo susidomėjimą gyvenimu. Kai pasiimsite šuniuką su savimi į dresūros ir dresūros kursus, išveskite jo vyresnįjį bendražygį į šviesą. Tegul vyresnis šuo stebi jūsų treniruotę ir baigia su jumis atlikti tik keletą pratimų. Tuo pačiu augintinis jausis įtrauktas, jausis, kad jis jums vis dar brangus ir reikalingas.

Gali būti, kad bėgant metams jūsų augintinį reikės dažniau vesti į lauką. Šuns virškinimo traktas senatvėje nebeveikia kaip laikrodis, kartais augintinis gali netyčia nueiti į tualetą tiesiog ant parketo. Arba pamirškite, kad norėjote pasivaikščioti. Tai jokiu būdu nėra priežastis barti šunį. Tai signalas, kad globotinį reikia dažniau išnešti į gryną orą.

Stenkitės apsaugoti savo augintinį nuo stresinių situacijų ir diskomforto namuose. Leiskite šuniui gulėti, miegoti ir ilsėtis šiltoje, sausoje patalpoje be skersvėjų. Jei jaunystėje augintiniui nieko nekainavo šokti į kėdę ar ant sofos, senatvėje geriau gelbėti keturkojį nuo tokių triukų. Suteikite šuniui patogią vietą ant grindų, jei reikia, pakeiskite įprastą lovą ortopedine. Tai padės sąnariams būti patogioje padėtyje poilsio metu. Mažus šunis geriausia nakčiai uždengti antklode, kad būtų šilta.

Vyresnio amžiaus šuns kūnas nebėra toks lankstus, augintiniui sunku išlaikyti švarą. Riebalinių liaukų veiklos sumažėjimas provokuoja pleiskanų atsiradimą. Todėl garbaus amžiaus šunį namuose reikia dažniau prausti, kailį šukuoti. Vidutinio amžiaus šuniui nagai dyla lėčiau, todėl juos taip pat reikia karpyti – padėti savo augintiniui. Nepamirškite apie dantų valymą – apnašų kaupimasis, dantų akmenų atsiradimas reiškia, kad burnos ertmėje yra daug bakterijų, tai bus nereikalinga našta pagyvenusio šuns imuninei sistemai. Apnašos gali sukelti infekcinę ligą, vadinamą periodontitu. Gražus priedas prie dantų priežiūros bus tinkamai parinkti odontologinės kategorijos skanėstai ir žaislai.

Vyresnio amžiaus šuo yra labiau pažeidžiamas daugelio ligų – jo imunitetas nėra pakankamai stiprus. Sunkiau toleruojami susirgimai, didesnė komplikacijų rizika, ilgesnis sveikimo laikotarpis. Štai kodėl pagrindinė pagyvenusio augintinio sveikatos priežiūros taisyklė turėtų būti prevencija.

Laiku atlikite kasmetinę vakcinaciją per visą keturkojo draugo gyvenimą. Reguliariai gydykite išorinius ir vidinius parazitus. Blusos perneša infekcijas, o helmintai gali susilpninti organizmą.

Du kartus per metus nuveskite savo augintinį pas veterinarą atlikti pagrindinius tyrimus. Kreipkitės į savo gydytoją, jei pastebėjote kokių nors nerimą keliančių šuns išvaizdos ar elgesio pokyčių. Problema ta, kad su amžiumi susijusių pokyčių fone negalavimai ne visada pastebimi. Veterinarai ragina patiems reguliariai apžiūrėti savo augintinį.

Prižiūrėtas ir mylimas augintinis, tikras šeimos draugas net ir sulaukęs garbaus amžiaus atsilieps į gerą požiūrį, palaikys kompaniją pasivaikščioti. Jei šeimininkai rūpinsis šuns sveikata, augintinis gyvens ilgą ir laimingą gyvenimą. Gyvūnėlis jus džiugino daugelį metų ir su susižavėjimu žiūrėjo į šuniuką, tad dabar pasirūpinkite savo vidutinio amžiaus, bet atsidavusiu ir mylinčiu keturkoju draugu.