Kačių kalicivirusas

Virusinės ligos yra plačiai paplitusios. Tai iš dalies palengvina ir šeimininkų aplaidumas, kurie mano, kad namuose gyvenančios ir ne gatve vaikštančios katės skiepyti nereikia. Skiepytis būtina, nes virusą ant batų ir drabužių galite atsinešti iš gatvės. Dažniausios ligos yra panleukopenija, herpesvirusas, kalicivirusas. Šiandien pakalbėkime apie pastarąjį. Kačių kalicivirusas yra labai užkrečiama virusinio pobūdžio kvėpavimo sistemos liga, dažniausiai pažeidžianti kvėpavimo takus, turinti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo požymių, bet ir sergant kalicivirusu, katės gali turėti opų burnoje, liežuvyje, gali. būti ant nosies, sunkiais atvejais plaučių uždegimas kartais artritas.

Perdavimo keliai

Gyvūnai, vedantys perpildytą gyvenimo būdą, yra jautriausi: per didelis eksponavimas, prieglaudos, darželiai. Virusas prastai išsilaiko aplinkoje, miršta per 3-10 dienų. Išsiskiria daugiausia su seilėmis, nosies išskyromis. Užsikrėtimo kelias – kontaktinis, per namų apyvokos daiktus: dubenėlius, padėklus ir kt. Taip pat katės gali susirgti tiesioginio kontakto būdu (čiaudint mikrodalelės išskrenda didesniu nei metro atstumu) arba per slaugančių žmonių drabužius. katė. Gatvėje pabendravę su užsikrėtusia kate, galite užsikrėsti virusu naminei katei. Kai kuriais atvejais katės gali išskirti virusą į aplinką visam gyvenimui, kai kurios suserga ir virusas visiškai išnyksta iš organizmo. 

Simptomai

Simptomai gali būti panašūs į kitų kvėpavimo takų infekcijų:

• Temperatūros padidėjimas.
• Letargija ir apatija.
• Sumažėjęs ar visiškas apetito nebuvimas.
• Kartais yra viduriavimas, kurį po dviejų ar trijų dienų pakeičia vidurių užkietėjimas.
• Skausmingų opų atsiradimas burnos ertmėje, ant lūpų, nosies, apyvarpės ir makšties gleivinės.
• Kraujavimas iš opų, puvimo kvapas iš burnos, dantenų uždegimas.
• Gausus seilėtekis.
• Čiaudėjimas
• Šašai šnervių, akių srityje.
• Aštrumas.
• Kai kuriais atvejais pastebimas šlubavimas.

Kuo silpnesnė imuninė sistema, tuo daugiau organizmo sistemų bus įtraukta į ligą. Kvėpavimo sistema – rinitas (nosies gleivinės uždegimas), intersticinė pneumonija (pneumonija) – pavojinga, opos nosies gale. Akių pažeidimas ir uždegimas – ūminis serozinis konjunktyvitas, ašarojimas, bet nėra keratito (ragenos uždegimo) ar ragenos opų. Skeleto ir raumenų sistema – ūminis artritas (sąnarių uždegimas), atsiras šlubavimas. Virškinimo trakto sistema – liežuvio opos (dažnai), kartais kietojo gomurio ir lūpų opos; žarnynas taip pat gali būti pažeistas, bet be klinikinių požymių (be viduriavimo). Kartais atsiranda opų ant galvos ir galūnių, odos edemos, kartu su dideliu karščiavimu. Kaliciviruso pradžia tiek suaugusioms katėms, tiek kačiukams yra staigi, maisto atsisakymas, hipertermija (temperatūra pakyla iki 40 laipsnių Celsijaus).

Gydymas

Deja, nėra specifinio gydymo, kuriuo būtų siekiama sunaikinti kalicivirusą sukeliantį virusą. Terapija yra kompleksinė, skirta pašalinti simptomus ir padėti organizmui kovoti su infekcija. Lokaliai gydomos opos gydančiais vaistais. Norint išvengti antrinės bakterinės infekcijos išsivystymo, būtina sisteminė antibiotikų terapija. Priešuždegiminiai vaistai esant artritui. Intraveninės dehidratacijos tirpalų infuzijos. Lašelių lašinimas į nosį neefektyvus, inhaliacijos duoda daugiau naudos, jei katė su tuo sutinka. Išskyrus iš akių, gali prireikti lašinti antimikrobinio preparato.

• Gydymas atliekamas ambulatoriškai, išskyrus sunkios pneumonijos atvejus. Su pneumonija gydymas turėtų tapti agresyvesnis, nes ligos sunkumas ir pavojus kelis kartus padidėja. Kačiukams ligos pavojus didesnis nei suaugusiai katei, daugiau dėmesio reikėtų skirti kalicivirusu sergančiam kačiukui. Tik kompleksinis gydymas duoda teigiamų rezultatų.

Prevencija

Kadangi liga yra labai užkrečiama, buities daiktus ir patalpas, kuriose gyvena katė, būtina kruopščiai apdoroti dezinfekuojančiais tirpalais. Naujai atvežti gyvūnai turi būti karantine. Ne tik dėl kaliciviruso inkubacinio periodo rizikos, bet ir dėl kitų infekcijų. Vidutiniškai izoliacija reikalinga mėnesį. Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas profilaktinei vakcinacijai. Labiausiai paplitusios kačių vakcinos apsaugo nuo kaliciviruso. Kačiukus reikia skiepyti nuo dviejų mėnesių amžiaus, revakcinacija atliekama po 3-4 savaičių, vėliau kasmet skiepijama suaugusi katė. Patelės vakcinuojamos prieš poravimąsi. Naujagimių kačiukų izoliavimas nuo vyresnio amžiaus kačiukų ir suaugusių kačių tol, kol šie kačiukai bus paskiepyti ir vakcina pradės veikti. Kiek įmanoma sumažinkite streso veiksnius, venkite gyvūnų susigrūdimo. Laikytis zoohigieninių gyvūnų laikymo grupinių standartų, stebėti, ar laiku dezinfekuojami indai, patalpos, priežiūros priemonės.