Kačių toksoplazmozė: simptomai, gydymas, profilaktika

Ligos pobūdis

Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią sukelia pirmuonis Toxoplasma gondii. Sukėlėjas pasižymi dideliu paplitimu, atsparumu išorės aplinkos veiksniams (išlaiko gyvybingumą iki 1,5 metų ir ilgiau) ir sudėtingu vystymosi ciklu. Jį galima rasti ant bet kokio objekto ar paviršiaus, taip pat vandens aplinkoje. Toksoplazma gyvena trečdalio pasaulio gyventojų ir daugiau nei ½ žinduolių kūne.

Vystymosi procese pirmuonis pereina kelis etapus, todėl tam reikia pakeisti savininkus. Išorinėje aplinkoje parazitas yra cistos pavidalu. Įsiskverbęs į tarpinio šeimininko – gyvūno, paukščio, žmogaus – organizmą, pirmuonis pradeda intensyviai daugintis paprastu dalijimusi į dvi dalis ir plisti per audinius, o vėliau susidaro cistos. Valgydama užkrėstą graužiką ar paukštį, katė tampa galutiniu šeimininku, kuriame toksoplazma dauginasi lytiškai.

Paprasčiausių dauginimasis sukelia daugybę visų nešiotojo organų sistemų veiklos sutrikimų, ląstelių sunaikinimą, sunkią intoksikaciją. Katės kūne susidariusios cistos patenka į išorinę aplinką, kur laukia kito tarpinio šeimininko.

Kaip katė gali susirgti toksoplazmoze?

Kaip katė suserga toksoplazmoze? Yra daug būdų, kaip sukelti ligą:

• žalios mėsos produktų vartojimas;
• gaudant peles, paukščius;
• valgyti pirmuonių cistomis užkrėstą žolę;
• vandens, kuriame yra parazitų, naudojimas;
• per įbrėžimus ar žaizdas, pavyzdžiui, per muštynes ​​su kita kate;
• tiesioginis kontaktas su gyvūnu vežėju;
• per žmogaus užkrėstą infekciją (su batais).

Labai dažnai naujagimiai kačiukai užsikrečia vaisiaus vystymosi metu arba laktacijos metu. Paprastai dauguma kūdikių miršta. Jeigu kam nors pavyksta išgyventi, tai jo egzistavimą lydi sunkūs kvėpavimo sistemos, kepenų, centrinės nervų sistemos pažeidimai.

Toksoplazmozės simptomai katėms

Pirmą kartą po toksoplazmos įsiskverbimo į katės kūną nėra jokių simptomų. Po kelių dienų liga pradeda pasireikšti lengva forma. Galite įtarti katės toksoplazmozę pagal šiuos požymius:

• nesidomėjimas aplinka;
• apetito praradimas;
• gyvūnas tampa mieguistas, sunkiai kvėpuoja;
• vėmimas ir virškinimo sutrikimai;
• akys atrodo uždegusios, galimas gleivinės pageltimas (dėl kepenų veiklos sutrikimo);
• ausų galiukų trūkčiojimas;
• karštligiška būsena.

Ligai vystantis, simptomai ryškėja – patologija pereina į ūminę stadiją. Būdingos savybės yra šios:

• karščiavimas, karščiavimas;
• pūlingos išskyros iš akių ir šnervių;
• raumenų mėšlungis;
• apatija, letargija, abejingumas;
• pasunkėjęs kvėpavimas.

Ūminiu ligos laikotarpiu katė yra aplinkinių gyvūnų ir žmonių infekcijos šaltinis. Šiuo laikotarpiu labai svarbu laiku kruopščiai apdoroti dėklą, rūpintis kate. Jei gyvūnas yra suaugęs ir turi stiprią imuninę sistemą, jis gali greitai pasveikti. Priešingu atveju augintinis arba miršta, arba patologija įgauna lėtinę eigą, kuri pasireiškia apetito stoka, svorio kritimu ir dažnais raumenų mėšlungiu.

Toksoplazmozės nustatymo metodai

Toksoplazmozės diagnozė katėms atliekama naudojant laboratorinius tyrimus ir analizes. Tam iš augintinio paimamas kraujas serologiniam tyrimui, išmatos cistoms aptikti, tamponai iš nosies gleivinės ir burnos ertmės. Teigiamas rezultatas yra signalas nedelsiant pradėti gydymą.

Kaip gydyti toksoplazmozę

Toksoplazmozė ne tik vystosi jau susilpnėjusios imuninės sistemos fone, bet ir yra daugelio kačių virškinamojo trakto, nervų sistemos ir plaučių ligų priežastis. Nustačius toksoplazmą, gydytojas tikrai paskirs antimikrobinių, antibakterinių ir kitų vaistų.

Kiekvieno vaisto dozė apskaičiuojama pagal gyvūno kūno svorį, atsižvelgiant į jo būklę ir simptomų sunkumą. Papildomai rekomenduojama lašinti naminių gyvūnėlių raminamųjų, gliukozės (į veną), priešuždegiminių ir diuretikų.

Laiku ir tinkamai gydant, katė pastebimai pagerėja trečią dieną. Tačiau gydymo kursas turi būti baigtas visiškai. Baigę, turėtumėte dar kartą ištirti, ar nėra toksoplazmos.

Gydymas liaudies gynimo priemonėmis

Tradicinių vaistų naudojimas kačių toksoplazmozei gydyti yra prieštaringa sveikatos problema. Yra nemažai metodų, tinkamų žmonėms, tačiau ar tokius vaistus galima duoti gyvūnams, nežinoma, nes daugumoje vaistinių komponentų yra toksinių medžiagų.

Toksoplazmozei gydyti naudojami kanopos, šaltalankiai, kupenos ir kai kurie kiti augalai. Žaliavas reikia užpilti verdančiu vandeniu tokiu santykiu: vienam arbatiniam šaukšteliui sausos žolės (arba vaisių, šaknų) imama viena stiklinė verdančio vandens. Mišinys dedamas į „vonelę“, palaikomas ketvirtį valandos, atvėsęs perkošiamas per sietelį. Katė du kartus per dieną duodama po arbatinį šaukštelį tirpalo.

Prieš vartodami tokius vaistus, visada turėtumėte pasitarti su gydytoju. Be to, norint nepakenkti, reikėtų atsižvelgti ne tik į simptomus, bet ir į gyvūno amžių bei būklę.

Ar katė gali vėl susirgti toksoplazmoze?

Po ligos katėms tam tikrą laiką susidaro imunitetas toksoplazmai, todėl pakartotinai užsikrėsti negalima iš karto (visiškai išgydžius). Liga gali būti paslėpta, o augintinio būklė nepasikeis. Tačiau esant menkiausiam apsauginių jėgų susilpnėjimui (pavyzdžiui, helminto invazijos, streso atveju), toksoplazmozė pajus atitinkamą klinikinį vaizdą.

Katę pakartotinai užsikrėtus toksoplazma, pirmuonis cistų pavidalu nebeišsiskiria į išorinę aplinką, o suformuoja jas gyvūno vidaus organuose, daugiausia kraujodaros (blužnies, kepenų) ir smegenų audiniuose. Visiškai atsikratyti parazito galima tik taikant ilgalaikį ir nuolatinį gydymą, nuolat kontroliuojant antikūnus.

Ar liga perduodama žmonėms ir gyvūnams?

Nors žmogus ar gyvūnas, pavyzdžiui, šuo, yra tarpinis toksoplazmos šeimininkas, užsikrėtę jie gali patirti tuos pačius ligos simptomus kaip ir katė. Be to, paprasčiausias kelia tokią pat grėsmę žmonėms. Puikiai veikiant imuninei sistemai, parazitas gali gyventi žmogaus organizme daugelį metų nesukeldamas įtarimo. Jei apsauga palieka daug norimų rezultatų, toksoplazma gali sukelti rimtų sveikatos problemų, net mirtį.

Toksoplazmozė yra labai pavojinga gimdymo laikotarpiu. Būsimoji mama gali užsikrėsti nuo naminės katės ir to net nežinoti. Dėl hormoninių pokyčių susilpnėjęs imunitetas lemia tai, kad pirmuonis lengvai įveikia placentą ir paveikia vaisiaus organus, sukeldamas anomalijas. Šiuo atžvilgiu didelę reikšmę turi toksoplazmos diagnozė nėštumo planavimo etape.

Ar yra vakcina nuo toksoplazmozės?

Vakcinos nuo toksoplazmozės nėra. Tai galioja ir katėms, ir žmonėms, ir taip yra dėl Toxoplasma ypatumų. Vakcinos esmė – neaktyvaus agento įvedimas į organizmą, kad susidarytų antikūnai. O toksoplazma, skirtingai nei virusai ir kitos infekcijos, kolonizuojasi organų ląstelėse, todėl su ja taip pat neveiks.

Tačiau tai nereiškia, kad rizika susirgti liga turėtų būti palikta atsitiktinumui. Toksoplazmozės galima išvengti skiepijant, kurios tikslas – padidinti ir stiprinti katės imuninę sistemą. Toksoplazma aptinkama gyvūno (ir žmogaus) organizme ir normaliomis sąlygomis, tačiau labai maža koncentracija, todėl nepasireiškia paūmėjimu. Kai tik sumažėja imunitetas, pirmuonių skaičius smarkiai padaugėja – gyvūnas suserga ir tampa infekcijos šaltiniu kitiems.

Tokios vakcinos pavyzdys yra Multifel, kuris skiriamas kartą per metus, pradedant nuo šešių mėnesių augintinio amžiaus.

Toksoplazmozės profilaktika

Norint išvengti kačių toksoplazmozės, reikia laikytis šių rekomendacijų:

• palaikyti augintinio imunitetą skiepijant;
• apsaugoti nuo kontakto su beglobiais ir nepažįstamais gyvūnais;
• laiku atlikti gydymą nuo helmintų ir blusų;
• teikti maistinę mitybą su pakankamu vitaminų kiekiu;
• užkirsti kelią graužikų, paukščių gaudymui;
• laikykite dėklą švarų;
• nevalgyti žalios mėsos produktų (leidžiama po ilgo gilaus užšaldymo);
• pašalinti stresą;
• atlikti profilaktinę diagnostiką.

Taip pat šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad katė neuostytų lauko batų. Taip pat nerekomenduojama gatvėje glostyti gyvūnų, o tada ir savo augintinio. Ir nors tokios priemonės negali suteikti 100% garantijos, tikimybė užsikrėsti toksoplazma tiek katei, tiek šeimininkui sumažės iki minimumo.