Maisto alergijos šunims
Prevencija

Maisto alergijos šunims

Maisto alergijos šunims

Jei priežastis iš tiesų yra maiste, tai dažniausiai alergenai yra baltymai, tačiau tai gali būti ir pašaruose naudojami konservantai bei priedai. Tyrimai rodo, kad pienas, vištiena, jautiena, žuvis, taip pat kukurūzų ir kviečių baltymai alergiją sukelia dažniau nei kiti maisto produktai. Dažnai atsitinka taip, kad alergija maistui pasireiškia lygiagrečiai su kitomis alerginių reakcijų rūšimis (pavyzdžiui, su atopija), o tai apsunkina paciento būklės diagnostiką ir stebėjimą.

Maisto alergijos požymiai

Alergijos maistui simptomai yra įvairūs, tačiau pagrindinis simptomas yra nuolatinis odos niežėjimas, kuris nepriklauso nuo sezono ir gali būti įvairaus intensyvumo. Iš pradžių ant odos atsiranda paraudimas, spuogeliai, dėmės, atsiranda niežulys, pamažu prisijungia kiti simptomai, susiję su odos pažeidimais dėl įbrėžimų ir antrinės infekcijos. Dažniausiai pažeidžiamos pažastys, kryžkaulis, kirkšnis, perianalinė sritis, tačiau niežulys gali būti ir generalizuotas. Niežėjimo intensyvumas gali labai skirtis nuo šuns iki šuns. Kartais virškinamajame trakte gali atsirasti alergijos maistui požymių: pavyzdžiui, gali padažnėti tuštinimasis, šuo viduriuos ir vemia, padidės dujų gamyba.

Vienas iš šunų alergijos maistui požymių gali būti lėtinis arba nuolatinis vidurinės ausies uždegimas (kartais lėtinis vidurinės ausies uždegimas gali būti vienintelis šios ligos simptomas).

Alergija maistui gali pasireikšti beveik bet kuriame amžiuje, o simptomai dažnai pasireiškia iki vienerių metų amžiaus.

Veislės polinkis neįrodytas, tačiau kai kurios šunų veislės yra aiškiai atstovaujamos dažniau – pavyzdžiui, kokerspanieliai, labradorai, auksaspalviai retriveriai, koliai, cvergšnauceriai, šarpėjai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, taksai, bokseriai, vokiečių aviganiai. Greičiausiai taip yra dėl to, kad šios veislės turi polinkį į atopinį dermatitą, o alergija maistui dažnai pasireiškia kartu su atopija.

Diagnostika

Norint nustatyti diagnozę ir nustatyti alergijos priežastį, pacientui būtina laikytis eliminacinės dietos (eliminacinės dietos, po kurios atliekama provokacija). Šis diagnostikos metodas yra pats tiksliausias ir patikimiausias. Faktas yra tas, kad šunų maisto alergijos klinikinis vaizdas negali skirtis nuo kitų alergijų ir odos ligų, kurias lydi niežulys. Dėl šios priežasties pirmasis diagnozės etapas visada yra galimų invazinių ligų – ypač demodikozės ir užsikrėtimo niežinėmis erkėmis bei blusomis – pašalinimas.

Pavyzdžiui, jei šuo kenčia nuo niežai, tada klinikiniai ligos pasireiškimai bus tokie patys kaip ir alergijos maistui, tačiau nesvarbu, kaip koreguojama augintinio mityba, odos niežėjimas jį vis tiek vargins, nes priežastis yra ne mityboje. , bet sergant akarioze, kurią sukelia niežų erkė. Be to, šuo kenčia nuo odos niežėjimo su antrinėmis infekcijomis ir dermatofitoze. Atitinkamai, prieš imdamiesi eliminacinės dietos, turėtumėte įsitikinti, kad šuo yra išgydytas nuo visų infekcinių ligų arba jos kontroliuojamos. Taip pat svarbu reguliariai gydyti savo augintinį nuo blusų, tada dietos laikotarpiu nekils abejonių, kad organizmo reakcija į blusų seiles gali būti niežulio priežastis.

pašalinimo dieta

Tokios dietos prasmė – ne tik pakeisti maistą, bet ir parinkti šuniui racioną su naujais baltymų ir angliavandenių šaltiniais. Pirmiausia paprastai sudaromas tų produktų, kuriuos augintinis vartojo visą gyvenimą, sąrašas, po kurio jam pasirenkama kažkas naujo. Tai yra, jei šuo niekada anksčiau nevalgė stručio ar ančių mėsos, šis ingredientas yra gana tinkamas laikinai dietai. Tuo pačiu principu turite pasirinkti produktą, kuris taps angliavandenių šaltiniu. Šuo neturėjo jo valgyti anksčiau jokia forma.

Šunų dietas galima ruošti ir namuose, taip pat galima įsigyti maisto su ribotais baltymų ir angliavandenių šaltiniais arba specialaus vaistinio maisto, kurio pagrindas bus hidrolizuoti baltymai. Veterinarijos gydytojas padės nustatyti dietą, nes reikia atsižvelgti į šuns gyvenimo istoriją, ligas, laikymo sąlygas, taip pat į šeimininko galimybes. Dietinio meniu ir nustatytų apribojimų būtina laikytis 8-12 savaičių. Jei po šio laiko matomas progresas, tai yra, niežulys labai sumažėjo arba visai išnyko, tuomet reikia grįžti prie ankstesnės dietos ir įvertinti niežėjimą. Jei po sugrįžimo vėl atsinaujins niežulys, tai bus „alergijos maistui“ diagnozės patvirtinimas.

Atrodytų, belieka paprasčiausia – iš raciono išbraukti alergenus, tada šuns alergijos maistui problema išsispręs. Realybėje pasirodo, kad viskas nėra taip paprasta. Problemą apsunkina tai, kad šunims alergija maistui dažniausiai pasireiškia kartu su kitomis alergijos formomis, todėl sunku diagnozuoti. Yra ir kitų sunkumų: šuo gali atsisakyti specialiai jai parinkto naujo maisto, tempti maistą nuo stalo ar iš kitų augintinių dubenėlių, net ką nors pasiimti gatvėje. Dėl to gali tekti pakartoti eliminacinę dietą. Todėl labai svarbu, kad šeimininkas prieš pirmąją dietą būtų pasiruošęs griežtai vykdyti visus veterinarijos gydytojo nurodymus, o visi šeimos nariai netrukdytų šiam procesui ir nemaitintų šuns draudžiamu maistu. Dietos metu iš šuns raciono reikia visiškai pašalinti visus skanėstus, viršutinius padažus ir net vitaminus bei vaistus, kuriuose gali būti kvapiųjų medžiagų.

Gydymas

Deja, alergijos maistui negalima išgydyti ir visiškai pašalinti. Tačiau žinant diagnozę ir alergijos šaltinį, galite kontroliuoti jos pasireiškimą, tereikia pakoreguoti šuns meniu, atsisakant tam tikrų maisto produktų.

Šia liga sergančių šunų gydymas apima optimalios dietos parinkimą ir gyvūno skanėstų bei vitaminų suvartojimo reguliavimą. Gyvūno savininkas privalo kontroliuoti šuns užsikrėtimą antrinėmis infekcijomis ir laiku gydyti vaistais nuo blusų.

Deja, nėra garantijos, kad laikui bėgant šuo nesukels alergijos kitam maistui. Tada turėsite pakartoti eliminacinę dietą ir pasirinkti naują dietą. Tais atvejais, kai alergija yra ypač sunki, veterinarijos gydytojas gali paskirti vaistus, mažinančius gyvūno niežėjimą ir diskomfortą.

Straipsnis nėra raginimas veikti!

Norėdami išsamiau ištirti problemą, rekomenduojame kreiptis į specialistą.

Paklausk veterinaro

14 m. Birželio 2017 d

Atnaujinta: 6 m. liepos 2018 d

Palikti atsakymą