geofagas
Geofagas (sp. Geophagus) kilęs iš Pietų Amerikos. Jie gyvena daugelyje upių sistemų pusiaujo ir atogrąžų klimato zonose, įskaitant didžiulius Amazonės ir Orinoko upių baseinus. Jie priklauso Pietų Amerikos cichlidų atstovams.
Šios žuvų grupės pavadinimas rodo mitybos ypatumus ir siekia du senovės graikų kalbos žodžius: „geo“ – žemė ir „fagos“ – valgyti, imti maistą. Jie maitinasi dugne, burnomis pasiima dalį smėlėto dirvožemio ir sijoja, ieškodami mažų dugno organizmų ir augalų dalelių. Taigi, norint normaliai maitintis kuriant akvariumą, smėlio dirvožemis yra privalomas.
Turinys
Turinys ir elgesys
Išvaizdai įtakos turėjo ir valgymo būdas. Žuvys turi masyvų kūną ir didelę galvą su didele burna. Vidutiniškai jų ilgis siekia apie 20 cm ar daugiau. Paprastai patinai ir patelės neturi akivaizdžių matomų skirtumų, turi panašią spalvą ir kūno modelį.
Manoma, kad juos gana lengva prižiūrėti, jei jie yra erdviame bake (nuo 500 litrų), kuriame sukuriamos tinkamos sąlygos: temperatūros režimas, vandens hidrocheminė sudėtis, nėra pavojingų azoto ciklo produktų koncentracijų.
Vaizde yra aiški vidinė hierarchija, kuriai vadovauja vienas ar daugiau
Veisimas
Prasidėjus poravimosi sezonui, patinas ir patelė sudaro laikiną porą. Abu tėvai saugo sankabą, kol pasirodys mailius. Nuo šio momento patinai dažniausiai pradeda ieškoti naujo kompaniono, o patelė lieka saugoti perų dar kelias savaites. Dažniausias apsaugos būdas – jauniklius paslėpti burnoje, iš kurios mailius periodiškai užplaukia maitintis. Kiekvieną kartą laisvo plaukimo laikas didėja ir tam tikru momentu mailius tampa savarankiškas.
Surinkite žuvį su filtru
Geofagus altifrons
Geofagas Brokopondo
Geofagas Weinmiller
Geofaginis demonas
Geophagus dichrozoster
Geofagas Iporanga
Geofagas raudonplaukis
Geofagas Neambi
Geofagas Pellegrini
Pindaro geofagas
Geofagas proximus
Surinamo geofagas
Geofagas Steindachner
Geofaus Jurupara
perlų ciklidas