Helmintozės šunims

 Apie užsikrėtimą helmintais (paprasčiau tariant, kirmėlėmis) sklando daugybė mitų. Vienas iš jų: žmogus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą, ir nieko daugiau. Tačiau helmintai nėra vėjaraupiai. Kas yra helmintozė, kaip atsiranda infekcija, kodėl ji pavojinga ir kaip išvengti nelaimių? Pabandykime tai išsiaiškinti.

Kas yra helmintozė šunims?

Helmintozė yra liga, kurią sukelia helmintai (parazitinės kirmėlės). Susirgti gali žmogus, gyvūnas ir net augalas. Zooatropohelmintozės yra helmintozės, kuriomis gali sirgti ir žmonės, ir gyvūnai. Helmintai pereina kelis savo gyvenimo etapus ir tuo pačiu keičia savo „šeimininkus“ (tai yra organizmus, kuriais jie maitinasi ir gyvena). Yra nuolatinis šeimininkas – jame gyvena lytiškai subrendęs helmintas, yra tarpinis šeimininkas – kur helmintas vystosi lervos stadijoje, taip pat yra papildomas – antrasis tarpinis šeimininkas. Be poreikio „apsigyventi“ skirtinguose šeimininkuose, helmintams reikia tam tikros aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė) ir inkubacijos laikas, per kurį subręsta kiaušinėlis ar lervos. Paprastai žmogus užsikrečia kontaktuodamas su gyvūno buveine. Tačiau kartais helminto kiaušinėliais galima užsikrėsti tiesiai iš šunų plaukų. Dauguma helmintiazių šunims pasireiškia chroniškai, kartais besimptomiai, o tai apsunkina diagnozę. Yra helmintozės, kuriomis žmonės gali užsikrėsti nuo šunų.

Echinokokozė

Sukėlėjas yra kaspinuočiai Echinococcus granulosus. Suaugęs kirminas parazituoja šunų plonojoje žarnoje, tačiau lerva gali gyventi ir pas žmones. Šunys užsikrečia prarydami maistą ar vandenį, kuriame yra parazitų kiaušinėlių ar gabalėlių. Taip pat užsikrečiama valgant kitų gyvūnų, užsikrėtusių echinokokozės pūslėmis, organus. Masinis ligos plitimas siejamas su sanitarinių standartų stoka gaminant mėsą. Žmogus gali užsikrėsti tiek tiesiogiai kontaktuodamas su užsikrėtusiu šunimi, tiek valgydamas šio helminto kiaušinėliais užterštus vaisius ir daržoves. Simptomai šunims: išsekimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, iškrypimas ir apetito praradimas. Kalbant apie žmones, echinokokozė gali sukelti protinį ir fizinį vystymąsi, sumažinti organizmo atsparumą, sutrikdyti darbingumą. Simptomai priklauso nuo helmintų lokalizacijos (dažniausiai pažeidžiamos kepenys ir plaučiai). Galimas skausmas, anemija, ascitas, kepenų padidėjimas, gelta, kosulys su skrepliais, dusulys, net apakimas ir galūnių paralyžius. Vaikams liga yra ypač sunki. Esant komplikacijoms, susijusioms su skysčių nurijimu iš echinokokozės šlapimo pūslės (su plyšimu), gali pasireikšti anafilaksinis šokas. Gydymas apima gydytojo paskirtų vaistų vartojimą. Imunitetas nestabilus, galima pakartotinė infekcija.

ALVEOCOCCOZIS

Sukėlėjas – kaspinuočiai Alveococcus multilocaris. Parazitas šunų plonojoje žarnoje. Lervos stadijoje gali gyventi žmoguje. Kiaušiniai labai stabilūs išorinėje aplinkoje – gali išgyventi po sniegu. Žmogus užsikrečia prarydamas kiaušinėlius. Helmintas žmogaus organizme vystosi keletą metų. Šunys užsikrečia valgydami užsikrėtusius graužikus. Žmonių infekcijos šaltiniu paprastai tampa aviganiai, medžiokliniai ir rogių šunys. Užsikrečiama per neplautas rankas per tiesioginį kontaktą su šunimi, kurio kailis užterštas helmintų kiaušinėliais. Taip pat galite užsikrėsti valgydami miško uogas arba gerdami vandenį iš rezervuaro, esančio vilkų, arktinių lapių ar lapių buveinėse. Dažniausiai pažeidžiamos kepenys, tačiau galimos metastazės smegenyse, blužnyje, inkstuose, plaučiuose ir limfmazgiuose. Pagal vystymosi pobūdį ir gebėjimą metastazuoti alveokokozė lyginama su piktybiniu naviku. Užsitęsęs procesas gali būti nesuderinamas su paciento gyvenimu. Imunitetas yra nestabilus, tačiau pakartotinės invazijos nėra aprašytos.

DIPILIDIOZĖ

Sukėlėjas – kaspinuočiai Dipylidium caninum. Serga ir šunys, ir žmonės. Šis helmintas gyvena plonojoje žarnoje. Tarpiniai šeimininkai gali būti šunų ir žmonių blusos bei šunų utėlės. Šuo gali užsikrėsti bet kuriuo metų laiku. Šunų gydymas yra sudėtingas: antihelmintinių vaistų vartojimas papildomas utėlių ir blusų sunaikinimu, gyvūnų buveinių dezinsekcija. Jei kalbame apie žmogų, tai daugiausia kenčia maži vaikai (iki 8 metų). Užsikrėsti galima netyčia nurijus blusų arba per blusų įkandimus. Simptomai žmonėms: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, seilėtekis, viduriavimas, alerginės reakcijos, perianalinis niežėjimas, galvos svaigimas, nuovargis, gleivinės ir odos blanšavimas, svorio kritimas, anemija.

TOKSOKAROZAS

Sukėlėjas yra Toxocara canis nematodai, parazituojantys šunims. Šie helmintai gyvena plonojoje žarnoje, kartais kasoje ir kepenų tulžies latakuose. Dalis lervų migruoja į kitus organus (inkstus, raumenis, plaučius, kepenis ir kitus), bet ten nesivysto. Kiaušiniai yra atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms ir puikiai išsilaiko dirvoje. Šunys gali užsikrėsti medžiodami graužikus. Žmogus dažniausiai užsikrečia per neplautas rankas, per tiesioginį kontaktą su šunimis, kurių kirmėlių kiaušinėlių galima rasti ant snukio, ant kailio ir seilėse. Vaikai užsikrečia žaisdami gyvūnų išmatomis užterštame smėlyje. Simptomai šunims: apetito sutrikimas, vangumas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, išsekimas, gleivinių blyškumas. Jei lerva migruoja per plaučius, gali išsivystyti plaučių uždegimas. Simptomai žmonėms priklauso nuo pažeidimo vietos. Jei tai plaučiai, yra plaučių uždegimas, cianozė, dusulys, nuolatinis sausas kosulys. Jei pažeidžiamos kepenys, jos padidėja ir sustorėja, o skausmas gali būti nelabai stiprus, galimi odos bėrimai, mažakraujystė. Jei pažeidžiama nervų sistema, gali pasireikšti paralyžius, parezė ir epilepsijos priepuoliai. Žmonėms šie helmintai gyvena tik lervos stadijoje, todėl negali užkrėsti kitų.

DIROFILARIOZĖ

Sukėlėjas yra Filariidae šeimos nematodai. Paprastai jie parazituoja dešiniajame širdies skilvelyje arba plaučių arterijos ertmėje, tačiau gali (smarkios invazijos atveju) „apgyvendinti“ kitas arterijas, tuščiąją veną ir dešinįjį prieširdį. Jų taip pat yra šunų poodiniame audinyje, smegenyse, akyse, pilvo ertmėje ir nugaros smegenyse. Užsikrėsti galima per uodų įkandimus. Yra atvejų, kai užsikrečiama per blusų, utėlių, arklio muselių ar erkių įkandimus. Rizikos grupei priklauso sodininkai, medžiotojai, žvejai, turistai, žuvininkystės ūkių darbuotojai, gyvūnų savininkai, taip pat žmonės, gyvenantys prie pelkių, ežerų ir upių. Simptomai žmonėms: svorio kritimas, silpnumas, nuovargis, alergijos. Gali pasireikšti sausas kosulys, švokštimas plaučiuose, dusulys, odos cianozė, karščiavimas. Komplikacija gali būti inkstų ar kepenų nepakankamumas.

Užsikrėtimo helmintais prevencija

Visų pirma, būtina laikytis elementarių higienos taisyklių: po bendravimo su šunimi nusiplauti rankas, laiku gydyti šunį helmintozės profilaktikai skirtais preparatais. Atidžiai stebėkite vaikų rankų švarą. Nepiktnaudžiaukite žalia žuvimi – joje dažnai būna kaspinuočio kiaušinėlių. Tik terminis apdorojimas juos sunaikina. Atsargiai turėtų būti ir šašlykų bei kepsnių mėgėjai: helmintų kiaušiniai dažnai gyvena prastai iškeptoje ir žalioje mėsoje. Kruopščiai nuplaukite miško uogas, taip pat vaisius ir daržoves, ypač egzotiškas. Pageidautina vandens buteliuose. Vaikščiokite basomis paplūdimyje labai atsargiai – smėlyje gali užpulti nematodai. Bent du kartus per savaitę valykite darželį šlapiu būdu. Tuo pačiu metu minkšti žaislai siurbiami, plastikiniai plaunami muiluotame vandenyje. Galite gerti du kartus per metus.