Kaip padėti augintiniui per karščius ir kokie metodai nenaudingi. Interviu su veterinaru

Interviu sužinosite, kurie populiarūs šunų ir kačių priežiūros karštyje būdai veikia, o kurie nenaudingi. Įskaitant – ar galima šunį laistyti iš purškimo buteliuko ar vėsinti po oro kondicionieriumi ir kokie saugesni bei patikimesni būdai.

Kaip dažnai į veterinarijos kliniką atvežate augintinius, patyrusius šilumos smūgį ar perkaitusi?

Ši problema ypač aktuali pietiniams Rusijos regionams. Tačiau Maskvoje tokių atvejų pasitaiko. Šiuo metu mūsų klinikoje šuo intensyviai gydomas. Greičiausiai jos būklė tik susijusi su šilumos smūgiu. Pernai tokie atvejai buvo du.

Ar veislė ar amžius turi įtakos šunų ir kačių reakcijai į karštį?

Viskas individualu. Ir vis dėlto sunkiausiai sekasi šuniukams, kačiukams, pagyvenusiems žmonėms, antsvorį turintiems augintiniams ir brachicefaliams: mopsams, buldogams, čihuahuoms, bokseriams, persų ir britų katėms. Aktyvūs augintiniai pasivaikščiojimų saulėje metu taip pat greičiau perkaista.

Ir vis dėlto, kam lengviau: ilgaplaukei ar trumpaplaukei?

Per trumpą laiką ilgaplaukiai yra patogesni. Tarp ilgų plaukų yra daug oro, o oras blogai praleidžia šilumą. Taigi katės ir šunys ilgais plaukais įkaista lėčiau. Įprastai, esant tokiai pačiai oro temperatūrai, Dobermanas sušils greičiau nei Bobteilas. Bet tai veikia ir kitaip. Perkaitęs dobermanas taip pat greičiau atsigaus.

ТKada prasminga kirpti ar skusti augintinį, kad jam nebūtų taip karšta?

Su kirpimu rekomenduoju būti atsargiems – juos geriau aptarti su kirpėja. Tačiau perspėkite: jei nusiskusite savo augintinį, o paskui išeisite su juo į saulę, jo oda nebus apsaugota ir jis gali nudegti.

Tai aišku. Ar verta stebėti, kiek vandens išgeria jūsų augintinis?

Būtinai. Nepakankamas skysčių vartojimas ir dehidratacija taip pat pavojingi. Sumažėjus skysčių kiekiui organizme, gali išsivystyti šokas: kraujotakoje mažiau kraujo, sumažėja kraujospūdis. Šiluma pagreitina dehidrataciją ir apsunkina situaciją. Todėl vasarą ypač svarbu stebėti, kiek išgeria jūsų augintinis.

Ir vis dėlto, kaip suprasti, kad šuniui ar katei laikas atvėsti?

Deja, naminių gyvūnėlių prakaito liaukos yra tik ant letenų. „Prakaito kruša“ nėra simptomas, kurio turėtumėte tikėtis iš jų. Tačiau yra ir kitas rodiklis – dažnas kvėpavimas. Prie jo pridedamas fizinio aktyvumo sumažėjimas, bandymai slėptis pavėsyje ar atsigulti ant šalto paviršiaus. Jei pastebėjote šiuos simptomus savo augintiniui – padėkite jam atvėsti!

Ką reiškia „padėti atvėsti“? Ką tiksliai galite padaryti, kad jūsų augintinis jaustųsi geriau?

Jei augintiniui jau karšta, jį reikia perkelti į pavėsį, užtikrinti oro srautą, duoti vandens. Vedžiodami šunį pasiimkite vandens ir dubenį. Vaikščiokite anksti ryte arba vėlai vakare, kai nėra taip karšta. Aktyvius žaidimus geriausia moderuoti arba pakeisti ramiu pasivaikščiojimu.

O jei tiesiog apšlakstysite savo augintinį vandeniu iš purškimo buteliuko arba pilsite vandenį iš buteliuko – ar tai padės?

Nerekomenduoju to daryti. Tai bent jau neefektyvu, o maksimaliai augintinis pradės įkaisti dar greičiau. Kad purškalas ar dušas veiktų, vanduo turi patekti ant odos ir iš jos išgaruoti, vėsindamas kūną. Tačiau šunys ir katės turi kailį, kuris neleidžia išgaruoti. Paaiškinsiu pavyzdžiais.

Kai purškiate vandens ant augintinio purškimo buteliuku, jis nusėda ant viršutinio kailio sluoksnio ir nepasiekia odos. Kartu sumažėja oro kiekis tarp plaukelių – ir augintinis pradeda greičiau imti šilumą, tai yra, perkaista.

Jei katę ar šunį užpilsite daug vandens, augintinis tikrai pasijus geriau, bet neilgam. Vanduo išgaruos iš odos ir ją atvės. Tačiau tarp plaukų iš viso nebus oro, todėl augintinis pradės greičiau perkaisti. Apibendrinant, poveikis nėra labai geras.

Vietoj purškimo buteliuko ir apšlakstyti augintinį rekomenduoju sudrėkinti vandeniu tas kūno vietas, kuriose yra mažiausiai plaukų. Pavyzdžiui, pilvas ir pažastys. Išgarinus vandenį iš odos, augintinis jausis geriau. Tuo pačiu metu jo pagrindinis sluoksnis išliks sausas ir toliau saugos nuo perkaitimo.

O kokie kiti populiarūs patarimai apie pagalbą per karščius neveikia? Arba dar blogiau – pakenkti augintiniams.

Perkaitusiam augintiniui gali būti patariama pasislinkti po oro kondicionieriumi, tačiau tai taip pat neveikia. Taip, kondicionierius vėsina orą, bet tuo pačiu jį ir džiovina. Išsausėja gleivinės, sutrinka jų barjerinė funkcija, todėl gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos.

Taip pat nesavalaikė filtrų priežiūra lemia, kad juose kaupiasi bakterijos, kurios vėliau kartu su oru patenka į kvėpavimo takus. Tai yra, šunų ir kačių iš viso negalima laikyti kondicionuojamoje patalpoje? Rizika pakenkti savo augintiniui žymiai sumažės, jei laiku pakeisite filtrus ir palaikysite oro drėgnumą kondicionuojamoje patalpoje aukštesnę nei 35-40%.

O kas per karščius pavojingiausia? Kas gali nutikti augintiniui esant blogam scenarijui?

Vienas iš pavojingiausių karščio padarinių yra šilumos smūgis. Jo priežastis paprasta: kūnas įšyla greičiau nei gali atvėsti, pakyla kūno temperatūra. Kurį laiką organizmas priešinasi, o išsekus resursams ištinka šokas. Vystosi visų organų nepakankamumas: žarnyno, plaučių, širdies, smegenų. Sutrinka kraujo krešėjimas ir prasideda kraujavimai. Mirtingumas tokiais atvejais yra labai didelis. Galite tiesiog neturėti laiko patekti į veterinarijos kliniką. Todėl svarbu stengtis padaryti viską, kad išvengtumėte šilumos smūgio. Šilumos smūgio riziką didina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų patologijos.

O kaip šilumos smūgio nesupainioti su kita liga – pavyzdžiui, su apsinuodijimu?

Analizuokite simptomus. Sergant šilumos smūgiu, kūno temperatūra virš 40 laipsnių, greitu kvėpavimu, raudonomis/blyškiomis gleivinėmis, padidėjusiu seilėtekiu, koordinacijos sutrikimu, sąmonės netekimu, traukuliais, drebuliu, vėmimu ir viduriavimu, greitu širdies susitraukimų dažniu: daugiau nei 140 per minutę šunims ir daugiau nei 220 katėms. Šie simptomai nebūtinai atsiranda iš karto. Net vienas iš jų yra signalas, kad reikia skubiai kreiptis į veterinarą.

Tarkime, kad simptomai rodo šilumos smūgį. Ką daryti, kur bėgti?

Reikia nedelsiant eiti pas veterinarą. Iš anksto įspėkite darbuotojus, kad jie būtų pasirengę jums padėti. Skambindami perkelkite savo augintinį į vėsią, šešėlinę vietą. Jei įmanoma, suvilgykite jo kūną vėsiu vandeniu, sukurkite oro srautą: įjunkite ventiliatorių arba vėdinkite augintinį, duokite jam vandens.

Svarbiausia - neatvėsinkite augintinio staigiai. Nenaudokite ledinio vandens. Tai sukels kraujagyslių susiaurėjimą kūno paviršiuje ir sumažins šilumos perdavimo greitį. Kūno temperatūra negalės normalizuotis.

Ir paskutinis klausimas – kaip su atostogomis? Jei skrendate į karštą vietovę su augintiniu, kokiai reakcijai turėtumėte pasiruošti?

Vidutiniškai prisitaikyti prie karščio prireikia apie 60 dienų. Jei augintinis prieš kelionę buvo šiltame klimate, jis mažiau linkęs į šilumos smūgį. Bet jei su karščiu susidūrėte pirmą kartą, rizika yra daug didesnė. Bet kuriuo atveju prisitaikymas nereiškia nepažeidžiamumo. Net po 10 metų saugaus buvimo karštame klimate augintinis gali patirti šilumos smūgį. Todėl visada reikia laikytis saugos priemonių. Nesusirgk!

Kad galėtumėte geriau atsiminti perkaitimo prevencijos taisykles, paruošiau jums vaizdinį sukčiavimo lapą: