Kaip atpratinti kačiuką nuo kandžiojimosi ir kasymosi – patarimai ir priežastys

Kodėl kačiukas įkando ir subraižo

Įprastai gyvūnas turi būti draugiškas žmogui, nes katės buvo prisijaukintos prieš daugybę šimtų metų, o pasitikėjimas žmonėmis fiksuojamas genų lygmenyje. Tačiau kartais pasitaiko elgesio „nesėkmės“, todėl labai svarbu teisingai ir laiku nustatyti jų priežastį.

Taip pat yra nemažai kačių veislių, kurioms būdingas atsargumas žmonių atžvilgiu, nenoras artimai bendrauti, izoliacija ir ryškūs medžioklės instinktai. Renkantis augintinį, reikia į tai atsižvelgti. Be to, tokioms katėms labai svarbus teisingas šeimininko požiūris, nes suaugusią katę nuo įkandimo ir kasymosi atpratinti daug sunkiau nei kačiuką. Jei toks elgesys tapo įprastas, jį bus sunku išnaikinti.

Priežastys, dėl kurių kačiukai pradeda kąsti ir kasytis, gali būti suskirstytos į kelias grupes:

• žaidimo agresija;
• liga ir bloga sveikata;
• ugdymosi problemos ir psichologiniai sunkumai.

Žaidimų azartas

Naminėms katėms atimamas poreikis ir galimybė medžioti. Žmogus rūpinasi augintiniu, aprūpina jį maistu ir patogiu būstu. Taigi slopinami natūralūs instinktai, kurie negali paveikti gyvūno elgesio. Dėl to žaidimas tampa kačiuko saviraiškos forma. Nenugalimas troškimas būti medžiotoju skatina jį pasislėpti kampe, stebėti potencialios aukos judėjimą, o tada netikėtai užklupti ją.

Gamtoje medžioklės rezultatas yra grobio žudymas. Naminės katės yra priklausomos nuo paties žaidimo. Pagavę žaislinę pelę, ilgai ją kandžioja, sukioja, plaka letenomis, tempdami malonumą. Tokios pramogos gyvybiškai svarbios ir kačiukui, ir suaugusiai katei ar katei. Žmogus neturėtų stabdyti gyvūno žaidimo veiklos, tuo pačiu ji turi būti tam tikrose ribose.

Per didelis aistra žaidimui yra dažniausia priežastis, kodėl kačiukas kandžiojasi ir braižosi, nuo to galite jį atpratinti tinkamai auklėdami.

Pavyzdys yra gepardas ir jo medžioklės laukinėje gamtoje būdas. Jis puola auką, kuri gerokai viršija jo masę. Plėšrūnas prikimba dantimis prie gyvūno skiautelės, sugriebdamas jį priekinėmis letenomis, o šiuo metu stiprius smūgius užpakalinėmis kojomis. Taip maži naminiai kačiukai labai dažnai žaidžia šeimininkų rankomis. Iš pradžių tai juokinga, bet vėliau, katei paaugus, smūgiai ir įkandimai nebebus tokie nekenksmingi.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmogaus kojų priepuolį. Kačiukas puola prie vaikštančio šeimininko, smogdamas šluojančia priekine letena. Tai vienas iš gudrybių, kaip nužudyti gyvūną gamtoje. Nors šokinėjimas ir kandžiojimasis į kojas gali rodyti ir dėmesio stoką bei norą žaisti. Pasitaiko, kad žaidimų agresija asocijuojasi ne su perdėtu entuziazmu, o, priešingai, su noru žaisti ir nuoboduliu.

Kačiukas nesijaučia gerai

Kačiukas gali įkąsti ir subraižyti, jei nerimauja dėl blogos savijautos. Dažniausi negalavimai:

• dantų dygimas – kačiukams gana trumpas laikotarpis, problema išsprendžiama perkant specialius žaislus ar skanėstus, kuriuos galima kramtyti ir kramtyti ilgai;
• nuovargis – kačiukas nenori, kad būtų trukdomas ar glostomas, o šeimininkas tai supranta lengvai jį įkandin ar draskydamas;
• hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo ir maitinimo metu;
• liga – kačiukas, nežinodamas kitų būdų signalizuoti žmogui, pradeda kandžioti ir kasytis. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį į kitus ligos požymius – apetito praradimą, skausmą liečiant, šlapinimosi sutrikimus.

Jei agresijos priežastis slypi kačiuko geroveje, tuomet nereikia jo atpratinti nuo kandžiojimosi ir kasymosi – tereikia nuvežti augintinį pas veterinarą, kuris jį apžiūrės ir paskirs gydymą.

Kai kurios katės tiesiog nemėgsta tam tikrų prisilietimų, pavyzdžiui, pilvo srityje. Tai pažeidžiama kačių vieta, kurios pažeidimas gresia mirtimi – pavojaus supratimas fiksuojamas instinktų lygmenyje, todėl agresija reaguojant į pilvo glostymą yra normali refleksinė reakcija. Glostykite gyvūną, kad ne tik jums būtų malonu, nedarykite to, kas kačiukui nemalonu, ir nebūkite pernelyg įkyrūs. Galbūt vėliau, kai katė pradės tavimi labiau pasitikėti, glostymą pakeis pilvuku – tai ženklas, kad gyvūnas tave laiko artimu draugu ir nebijo.

Elgesio priežastys

Plačiausia ir sudėtingiausia priežasčių grupė yra susijusi su elgesio ypatybėmis. Katės yra paslaptingos ir niūrios būtybės. Kiekvienas iš jų turi savo charakterį, kurio pagrindu formuojamas elgesio modelis. Tai ir yra ugdymo sunkumas – universalių receptų, kaip nuo vaikystės atpratinti kačiukus nuo kandžiojimosi ir draskymo, nėra. Greičiau galime kalbėti apie bendras rekomendacijas ir apie tai, ko nereikėtų leisti.

Agresyvų elgesį gali sukelti įvairios priežastys.

• Išgąstis ir stresas – pajutęs pavojų, kačiukas gali šnypšti, išsipūsti uodegą ir greičiausiai pabėgti ir pasislėpti. Bet jei nėra pabėgimo kelių, gyvūnas gali užpulti. Kažkas konkretaus gali išgąsdinti kačiuką, pavyzdžiui, aštrus garsas, kvapas ar kito augintinio elgesys. Tačiau agresija kartais yra adaptacijos dalis. Daugelis kačiukų skausmingai ištveria judėjimą ir naują aplinką. Tokiu atveju augintinį tiesiog reikia palikti ramybėje, suteikiant jam laiko patogiai įsitaisyti ir suprasti, kad nauja vieta nėra pavojinga.
• Konkurencija – kačiukas agresyviai suvokia kitus gyvūnus namuose ar gatvėje. Tai taikoma ir katėms, ir katėms. Kova dėl teritorijos yra vienas stipriausių kačių instinktų. Jei nerimą kelia kaimynų katės, kurias gyvūnas tiesiog mato pro langą, tuomet kuriam laikui užtraukite užuolaidas. Negalėdamas išvyti konkurentų, kačiukas gali užpulti šalia esančius žmones. Jei priežastis yra kitas su jumis jau gyvenantis gyvūnas, tada problemą išspręsti sunkiau. Labai dažnai nepavyksta sutaikyti gyvūnų. Narvą su paukščiu ar graužiku galima pastatyti patalpoje, kurioje kačiuko nėra. Bet jei tai šuo ar katė, atskirti augintinius vienas nuo kito nepavyks.
• Teritorijos apsauga – dalį Jūsų buto kačiukas laiko nuosavu. Jei bandysite priversti jį išeiti iš jos, agresija gali tapti atsaku. Paprastai tai siejama ir su auklėjimo klaidomis bei nepriimtino savininkų elgesio skatinimu.
• Ankstyvas atjunkymas nuo motinos ir jaunas kačiuko amžius. Katė padeda pagrindą kūdikio auginimui. Ji palaipsniui atpratino kačiukus nuo pieno, priversdama juos pereiti prie kieto maisto. Be to, suaugusi katė griežtai slopina nepriimtiną elgesį, įskaitant kūdikių pliaukštelėjimą ir baudimą. Kai kačiukas anksti paimamas iš mamos, žmogus turi imtis auklėjamųjų funkcijų. Bet jis, kaip taisyklė, sugadina augintinį. Dėl to paaiškėja, kad kačiuko elgesys nėra stabdomas, ir ateityje bus sunku atpratinti jį nuo kandžiojimosi ir kasymosi.
• Charakteris ir paveldimumas. Yra žinoma, kad agresyvus elgesys yra paveldimas. Profesionalūs veisėjai specialiai naikina netinkamo elgesio asmenis, kad jų genai nebūtų perduodami ateities kartoms. Bet jei paėmėte kačiuką iš kiemo katės, būkite pasiruošę, kad jį prisijaukinti nebus lengva. Jis nepasitiki žmonėmis, nėra įpratęs su jais artimai bendrauti, todėl gali nedraugiškai reaguoti į bandymus pagerinti santykius.
• Neteisingas apdovanojimas ir auklėjimo klaidos yra labai dažna priežastis, dėl kurios kačiukas nenustoja kandžiotis ir kasytis. Iš pradžių šeimininkas pasirinko netinkamą elgesio modelį, skatindamas agresiją ir nesustabdydamas nepriimtinų kačiuko veiksmų.
• Psichologinės savybės ir problemos yra sunkiausiai sprendžiamų agresyvaus elgesio priežasčių grupė. Tai dominavimas, pažeidžiamumo jausmas, šeimininko kultas, kerštas, dėmesio trūkumas, naktinis aktyvumas, veislės specifiškumas, judėjimo trūkumas, kompleksai.

Dominavimas apima konkurenciją su savininku arba jo, kaip silpnesnės būtybės, suvokimą. Kai jaučiasi pažeidžiamas, kačiukas nusprendžia pulti, kad nebūtų užpultas. Savininko kultas reiškia perdėtą prisirišimą prie vieno iš šeimos narių, kai kačiukas puola kitus. Trūkstant dėmesio ir fizinio aktyvumo, kačiukų elgesys labai panašus į panašioje situacijoje atsidūrusių vaikų veiksmus. Jie yra išdykę, drasko sofos apmušalus ir tapetus, kad kažkaip linksmintųsi ir atkreiptų į save dėmesį. Nakties išpuoliai prieš savininkus yra susiję su medžiotojo instinktu ir, kaip taisyklė, išsprendžiami tik atskiru žmogaus ir gyvūno miegu.

Agresija gali būti dalis veislės savybių. Pikčiausių ir kerštingiausių kačių reitingo lyderis yra Siamo. Teigiama, kad ji gali užpulti ir įkąsti savininką už prieš kelias dienas padarytą nusižengimą. Taip pat agresyvios yra įvairios hibridinės veislės, kurios yra laukinių ir naminių kačių mišinys. Pavyzdžiui, savana su Afrikos servalo genais, chausie – mišinys su nendrine kate, dykumos lūšis – hibridas su Amerikos raudonąja lūšiu ir daugelis kitų.

Amerikiečių Meino meškėnai, britų trumpaplaukės ir škotiškos nulėkės katės pasižymi savitu charakteriu. Šių veislių atstovai jautriai reaguoja į žmogaus elgesį, juos lengva įžeisti. Tačiau dauguma savininkų vis dar kalba apie jas kaip apie labai meilias, protingas, draugiškas ir žaismingas kates.

Verta paminėti dar vieną priežastį, kodėl kačiukas įkando šeimininkui. Įkandimas gali būti ne tik agresijos, bet ir meilės apraiška. Gamtoje gyvūnai panašiai rūpinasi vieni kitais ir rodo užuojautą. Atskirti tokį įkandimą nuo agresijos lengva: kačiukas arba šiek tiek įkanda ranką, paskui ją laižo, tada vėl kaitalioja kąsnius su laižymu.

Kaip kovoti su kačiuko agresija žaidimo metu

Remdamiesi aukščiau pateiktomis priežastimis, galite patarti, kaip atpratinti kačiuką nuo kandžiojimosi ir kasymosi žaidimo metu.

• Leiskite kačiukui suprasti, kad kasytis ir kandžioti žmogaus rankas žaidžiant yra nepriimtina. Mainais pasiūlykite jam žaislų, draskymų stulpelių, kamuoliukų. Griežtai reaguokite, jei kačiukas įkando ir subraižo, nedelsdami nutraukite žaidimą, kad jis suprastų, kad pasielgė neteisingai.
• Skatinkite kačiuką žaisti su žaislais, apdovanokite jį skanėstu. Jis turi suprasti, kad medžioklės objektu gali būti tik daiktai, o ne žmogaus kūnas.
• Jei kačiukas jus įkando, netraukite rankos – tai jį tik išprovokuos. Judinkite ranką link burnos, o ne iš jos. Tai supainios gyvūną ir sulaužys medžiotojo-grobio sklypą. Palydėk savo veiksmus žodiniais priekaištais, kad iš tavo tono jis suprastų, jog esi nelaimingas ir jį bartų.
• Neleiskite gyvūnui subraižyti baldų ar žmogaus, net juokaudami, nedelsdami nutraukite tokius bandymus.
• Suteikite kačiukui galimybę pagaląsti nagus, įrenkite tam specialią vietą. Kiekvieną kartą, kai jis bando subraižyti sienas ar baldus, nuveskite jį į draskyklę, palydėdami tai žodiniais nurodymais griežtu tonu.
• Jei kačiuką žaidimas nuneša ir jis viršija leistiną, nukreipkite jo dėmesį į kokį nors jį dominantį daiktą: kamuolį, šakelę, virvę, lanką ar bet kurį kitą žaislą.
• Jei kačiukas stipriai suima jūsų ranką, atpalaiduokite ją ir nustokite judėti. Laukinėje gamtoje tai reiškia grobio mirtį, todėl plėšrūnas instinktyviai atveria nasrus.
• Kartais išeitis gali būti gauti antrą kačiuką – dviem gyvūnams bus smagiau, o žmogaus dėmesio nereikės ieškoti. Tuo pačiu metu tai gali išprovokuoti kačiukų konkurenciją, todėl geriau vienu metu paimti du kūdikius, kad jie iš pradžių pasidalintų teritoriją tarpusavyje ir užmegztų santykius.
• Atminkite, kad kačiukas nėra žaislas, neleiskite sau ar vaikams jo kankinti, griebkite už ausų, letenėlių, netempkite už uodegos. Gyvūnas labai jautriai perpranta elgesio taisykles – jei žmogui leidžiama agresija, vadinasi, jam tai įmanoma. Be to, prie to pridedama gynybinė reakcija, pažeidžiamumo jausmas, pyktis ir kiti psichologiniai veiksniai.
• Labai žaismingiems kačiukams rekomenduojama įrengti pramogų kampelį, kuriame jie galėtų laipioti, šokinėti, galąsti nagus, žaisti su kabančiais žaislais.

Kaip ištaisyti klaidas auginant kačiuką

Daugeliu atvejų būtina atpratinti kačiuką nuo kandžiojimosi ir kasymosi dėl žmogaus elgesio klaidų.

• Neleiskite gyvūnui žaisti su žmogaus rankomis ir kojomis. Įkandimai ir įbrėžimai žaidimo metu yra visiškai savininko kaltė. Norėdami sustabdyti nepriimtiną elgesį, galite garsiai šaukti, ploti rankomis. Kai kuriems žaismingų kačiukų šeimininkams patariama šnypšti – tokiu būdu gyvūnai grasina vieni kitiems, todėl tokį signalą suvokia labai aiškiai.
• Būkite atsargūs su bausmėmis. Žmogus neturėtų rodyti agresijos gyvūnui. Galite lengvai pliaukštelėti kačiukui per nosį, bet neperžengkite ribos tarp parodymo apie netinkamą elgesį ir skausmo sukėlimą. Negalite mušti gyvūno rankomis ir kojomis, naudokite lengvą laikraštį ar ploną šakelę. Neuždarykite kačiuko uždaroje erdvėje. Idealus bausmės variantas yra purškiamas butelis su vandeniu. Tai nesukelia žalos ar skausmo, tačiau gyvūnas gerai prisimena šį nemalonų poveikį. Ir atminkite, kad bausmė turi būti nedelsiant, per 2-3 sekundes po nusižengimo. Be to, kačiukas nebesupras, už ką jį baudžiate, ir suvoks tai tiesiog kaip nedraugišką elgesį.
• Tipiška klaida – savininko paglostymas prieš kokią nors nemalonią procedūrą, pavyzdžiui, maudymąsi ar skiepijimą. Toks viliojimas formuoja neigiamą patirtį ir nepasitikėjimą žmogumi. Ateityje su bet kokiomis glamonėmis gyvūnas tikėsis kažko blogo ir reaguos agresyviai.

Taip pat galite duoti keletą bendrų patarimų, kaip atpratinti kačiuką nuo kandžiojimosi ir kasymosi:

• dažniau paimkite kačiuką ant rankų, paglostykite, jei jis tai vertina teigiamai;
• namuose sukurkite ramią aplinką, stenkitės nerėkti ir nesikeikti su kitais šeimos nariais – taip gyvūnas bus ramesnis;
• nesistenkite palaužti gyvūno charakterio, bet ir neleiskite jam jumis manipuliuoti, nesivaržykite, kai kačiukas ko nors reikalauja įkandimu ar kitu netinkamu būdu;
• dažnai žaidžia su kačiuku, suteikdamas jam galimybę linksmintis. Geras sprendimas tam būtų lazerinis žymeklis – bet kuris kačiukas mėgsta vytis ryškiai judantį tašką.

Kaip atpratinti psichikos problemų turintį kačiuką kasytis ir kandžioti

Katės turi gana sudėtingą psichiką, jungiančią paveldimumą, refleksus ir įgytus elgesio stereotipus. Beveik kaip ir žmonės, jie turi psichikos problemų ir sutrikimų.

Yra keletas rekomendacijų, kaip atpratinti kačiuką, turintį psichologinių kompleksų, nuo kandžiojimosi ir draskymo.

• Gerbkite asmeninę gyvūno erdvę. Kartais kančios priežastis yra nesugebėjimas išeiti į pensiją ir atsipalaiduoti. Katė triukšmingoje aplinkoje snūduriuoja, bet nemiega, būdama nuolat pasirengusi iškilti pavojui. Taigi lėtinis pervargimas sukelia dirglumą ir agresyvų elgesį.
• Suteikite kačiukui galimybę pasislėpti kur nors aukštai. Tai gali būti specialus namas arba tiesiog vieta lentynoje, kur jis gali patekti. Katės jaučiasi saugios stebėdamos aplinką iš viršaus. Prisiminkite kiemo kates, kurios, kilus menkiausiam pavojui, aukštai lipa į medį.
• Vieta, kur kačiukas valgo, taip pat turi būti rami ir nuošali.
• Tegul kačiukas turi savo daiktus. Tai gali būti ne tik žaislai. Padovanok jam seną megztinį, rankšluostį, antklodę – tai, kas anksčiau priklausė tau, bet dabar gali būti patalynė gyvūnui miegoti.
• Laikykitės dienos režimo ir mitybos. Nustatytas režimas yra psichologinė pagalba gyvūnui.

Būna atvejų, kai beveik neįmanoma susidoroti su kačių agresija. Jei yra „savininko kultas“, belieka tik prisitaikyti ir vadovautis bendromis rekomendacijomis, kaip elgtis su augintiniu. Ypač dažnai ši problema iškyla, kai atsiranda naujas šeimos narys, pavyzdžiui, vaikas. Katė gyvena jau nusistovėjusioje hierarchijoje ir agresyviai suvokia svetimą žmogų. Išeitis čia gali būti paties šeimininko elgesys – jis turi leisti augintiniui suprasti, kad naujasis šeimos narys jam svarbus ir jam įkandimas yra nepriimtinas.

Kartais būna ir vadinamoji idiopatinė agresija. Tai gali pasireikšti ir kačiukui, ir suaugusiai katei. Anksčiau meilus augintinis staiga pradeda veržtis į žmones, įskaitant savininką. Ne visada pavyksta nustatyti priežastį, dažniausiai tai nutinka patyrus stiprų stresą, susirgus, sutrikus hormonams. Jei priežasties nepavyksta rasti ir išnaikinti, o gyvūno elgesys nesikeičia, tada jis eutanazuojamas. Tokie psichikos sutrikimai, deja, negali būti ištaisyti. Tačiau tokia patologija yra labai reta, daugeliu atvejų kačiukas gali būti sėkmingai atpratintas nuo įkandimo ir įbrėžimo, ypač jei tai daroma iš karto nuo tada, kai jis pasirodo namuose.