"Aš bijau šunų!" Kinofobija: kas tai yra ir ką su ja daryti?
Šunys

"Aš bijau šunų!" Kinofobija: kas tai yra ir ką su ja daryti?

Daugumai mūsų skaitytojų šunys yra geriausi draugai ir šeimos nariai. O šunų mylėtojams sunku įsivaizduoti, kad yra žmonių, kurie panikuoja pamatę šunį. Tačiau tai yra realybė. Yra net „kinofobijos“ sąvoka. Kas tai yra ir ką daryti, jei labai bijai šunų?

Nuotrauka: google

Kas yra kinofobija ir kodėl ji atsiranda?

Kinofobija yra neracionalus, logiškas paaiškinimas (kaip ir kitos fobijos) šunų baimė. Tai nėra neįprasta: 1,5–3,5% gyventojų bijo šunų, dažniausiai tai yra jauni žmonės (iki 30 metų). Kinofobijos rėmuose atskirai atskiriama baimė būti įkandam ir baimė užsikrėsti pasiutlige.

Verta atskirti tikrąją kinofobiją nuo pseudofobijos. Pastarasis yra gana dažnas. Pseudobaimė šunims dažnai būdinga psichopatams (taip pat ir sadistams), kurie naudojasi šunų baime kaip pretekstu pakenkti jiems ar jų šeimininkams. Pavyzdžiui, šiai kategorijai priklauso nemaža dalis vadinamųjų „šunų medžiotojų“. Ir zhivoderskie polinkiai yra padengti liga.

Islamistai, laikantys šunis „nešvariais gyvūnais“ ir jų vengiantys, taip pat negali būti vadinami kinofobiškais.

Kinofobija gali būti kito psichikos sutrikimo (pvz., šizofrenijos) dalis.

Tikra kinofobija paprastai neapima agresijos gyvūnams ir jų šeimininkams – tokie žmonės tik stengiasi kiek įmanoma vengti kontakto su šunimis. Jei turite reikalų su psichopatu, besislepiančiu už pseudocinofobijos, galimos jo agresijos apraiškos.

Kinofobija yra oficiali diagnozė, kuri TLK-10 priklauso F4 ​​kategorijai („Neurotiniai, su stresu ir somatoforminiai sutrikimai“), F40 subkategorijai („Fobiniai nerimo sutrikimai“).

Nuotrauka: google

Kinofobija diagnozuojama, jei tenkinami šie kriterijai:

  • Patologinės baimės apraiškos, kurios yra pirminės, o ne dėl kliedesių ar įkyrių minčių.
  • Nerimas atsiranda tik esant šunims ir su jais susijusiose situacijose.
  • Pacientas vengia šunų ir visko, kas su jais susiję.
  • Kitų psichopatologinių sutrikimų nėra.

Paprastai paniška šunų baimė prasideda vaikystėje ir, be tinkamos pagalbos, gali išlikti suaugus. Tačiau, priešingai populiariam įsitikinimui, šunų išpuoliai retai sukelia tokį sutrikimą. Jau rašiau apie tai, kaip vaikams formuojasi šunų baimė ir ar galima padėti vaikui su ja susidoroti, todėl šiame straipsnyje apie tai plačiau nekalbėsiu.

Kaip pasireiškia kinofobija?

Kinofobiją galima atpažinti iš šių apraiškų:

  1. Stiprus, nuolatinis ir beprasmis nerimas, nebūtinai šunų akivaizdoje, o kartais vien apie juos užsiminus, pamačius paveikslą ar net lojant.
  2. Miego sutrikimai (sunku užmigti, dažnai prabunda, sapnuoja košmarus, todėl baimė tampa dar stipresnė).
  3. Kūno diskomfortas (prakaitavimas, raumenų įtampa, drebulys, skausmas širdies srityje, spaudimas krūtinėje, dusulys, burnos džiūvimas, širdies plakimas, galvos svaigimas, pykinimas ir kt.)
  4. Budrumas, nervingumas, irzlumas, noras viską kontroliuoti.
  5. Artėjančio pavojaus jausmas.

Kartais ištinka panikos priepuoliai, kai žmogus mano, kad netrukus mirs.

Nuotrauka: google

Ar galima išgydyti filmų fobiją?

Kaip ir daugelio fobijų atveju, psichoterapija ir (jei reikia) vaistai padėti, jei ne atsikratyti baimės, tai bent jau žymiai sumažinti jos apraiškų intensyvumą, taigi pagerinti gyvenimo kokybę. Galų gale, kaip ir bet kuri fobija, kinofobija daro didelę įtaką žmogaus gyvenimui ir įveda jam daugybę apribojimų.

Pirmiausia reikia noro atsikratyti tokios būsenos. Ir tada susiraskite kompetentingą specialistą, kuris jums padės.

Tikriausiai teks kreiptis į psichoterapeutą, kuris išrašys reikiamus vaistus, ir į psichologą, kuris atliks psichoterapiją (daugiausia desensibilizacijos technika).

Išgydyti kinofobiją be specialistų pagalbos neįmanoma. Bet yra palengvinimo būdai ir paspartinti atsigavimą.

  • Dietos keitimas. Maistas, kuriame yra daug angliavandenių, padeda gaminti triptofaną, kuris savo ruožtu virsta malonumo hormonu – serotoninu.
  • Sumažinti krūvį, didinti poilsį, keisti veiklą.
  • Fiziniai pratimai. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas susidoroti su nerimu. Plaukimas ar ilgi pasivaikščiojimai yra puikūs.
  • Maži malonumai sau. Būtinai raskite laiko tam, kas jums teikia malonumą. Galbūt pats laikas imtis pomėgio, jei jo dar neturite?
  • Meditacijos užsiėmimai.

Kartais bijantiems šunų patariama „išmušti pleištą pleištu“ ir gauti šunį. Tačiau toks kovos su kinofobija būdas ne visada padeda ir gali pabloginti būklę, todėl prieš apsisprendžiant žengti tokį žingsnį ir tapti šuns šeimininku, vis tiek reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Palikti atsakymą