Infekcinis hepatitas šunims

Infekcijos būdai

Galite užsikrėsti dėl tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu, užsikrėtusių šunų šlapimu, išmatomis, seilėmis. Virusas gali būti nešiojamas ant batų ar žmonių, slaugančių sergančius gyvūnus. Šunys, sirgę infekciniu hepatitu, virusą gali išskirti su šlapimu ilgiau nei šešis mėnesius.

I tipo šunų adenovirusas yra gana stabilus aplinkoje ir kelias savaites gali išgyventi už šeimininko ribų. Chloras yra geriausias dezinfekavimo sprendimas.

Simptomai

Patekęs į šuns organizmą virusas dauginasi, kaupiasi tonzilėse ir po to limfine bei kraujotakos sistemomis plinta po visą organizmą. Akies kraujagyslių, kepenų, inkstų ir ragenos ląstelės yra jautriausios viruso poveikiui. Inkubacinis laikotarpis yra 4-6 dienos.

Simptomai gali labai skirtis pagal sunkumą. Pats pirmasis simptomas yra kūno temperatūros padidėjimas; kai kuriais atvejais dėl ligos eigos spartos mirtis įvyksta jau pirmą dieną po ligos simptomų atsiradimo.

Mirties tikimybė yra 10-30% ir paprastai yra didesnė jauniems šunims. Atsiradimas kartu su kitomis infekcijomis, tokiomis kaip maras ar parvovirusinis enteritas, labai pablogina prognozę.

Kiti tipiški infekcinio hepatito požymiai:

• letargija;

• Apetito stoka

• Didelis troškulys;

• Konjunktyvitas;

• Skaidrios išskyros iš nosies ir akių;

• Pilvo skausmas;

• Vėmimas.

Taip pat gali būti pastebėta odos pageltimas ir petechialiniai kraujavimai ant odos ir gleivinių. Dėl ragenos ir šlaunies takų uždegimo gali atsirasti ragenos drumstumas arba pamėlynavimas (mėlynos akies sindromas), šis simptomas dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms po pagrindinių simptomų išnykimo. Nervų sistemos pažeidimai (parezė, sutrikusi judesių koordinacija, traukuliai) pasitaiko itin retai ir dažniausiai būna susiję su kraujavimu įvairiose smegenų vietose. Paskiepytų šunų liga yra lengvesnė, dažniausiai kaip kvėpavimo takų infekcija.

Diagnostika

Tikslios diagnozės nustatyti tik dėl klinikinių priežasčių neįmanoma, todėl šiai ligai diagnozuoti plačiai naudojami greitieji testai, kurie leidžia nustatyti patogeno antigeną išskyrose iš nosies, akių ar kraujo serume. Ligos sunkumui nustatyti būtini bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo, kraujo krešėjimo tyrimas, leidžiantis įvertinti inkstų, kepenų ir kraujodaros sistemos pažeidimo lygį.

Gydymas

Specifinio gydymo nėra, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas simptominei ir palaikomajai terapijai, gerai priežiūrai ir mitybai.

Palaikomoji (infuzinė) terapija – tai skysčių ir maistinių tirpalų įvedimas į veną per specialų kateterį. Kai kuriais atvejais gyvūną būtina paguldyti į ligoninę – viskas priklauso nuo ligos sunkumo ir bendros paciento būklės. Laiku kreiptasi į specialistą pagalbos visada padidina pasveikimo tikimybę.

Prevencija

Kadangi neįmanoma išvengti sąlyčio su infekciniu hepatito virusu, geriausias apsaugos būdas šiandien yra profilaktinė vakcinacija. Vakcina nuo infekcinio hepatito yra įtraukta į daugumą sudėtingų vakcinų ir yra pagrindinė, ty rekomenduojama naudoti visiems šunims nuo 9 savaičių amžiaus.