Inna ir Laima

Mūsų istorija prasidėjo šaltą 2012 m. vasario dieną…

Pasiėmiau vaiką iš darželio, o rogutėmis leidomės nuo kalno. Ten pamatėme gana didelį šunį, kuris bėgiojo tarp vaikų ir bandė su jais žaisti. Kadangi ant kalno nebuvo nė vieno suaugusiojo, paaiškėjo, kad ji benamė. Tomis dienomis šalnos naktimis siekdavo -25 laipsnius ir, žinoma, šuns gailėjosi. Mes, niekada nenusileidę nuo kalno, parvežėme ją namo ir pamaitinome. Šuo laimingas pribėgo prie mūsų, net negalvodamas įėjo į įėjimą, vestibiulį ir galiausiai į butą – tarsi seniai mus pažinojusi. javų, kaulų, įrengta būdelė ir voljeras. Ir nusprendėme, kad mano vyras šį šunį pasiims į darbą. Pavalgęs šuo užmigo tiesiai ant koridoriaus kilimo. Tačiau atėjus vyrui ji urzgė ir neprisileido prie savęs, iš to padarėme išvadą, kad vyrai ją įžeidė. Juk ant letenų ji jau buvo sugijusi, bet gana gilių žaizdų, ant kurių plaukai nebeaugo. Nusprendėme, kad ji pabūs pas mus porą savaičių, kol pripras, o paskui vyras pasiims į darbą. Neplanavome šuns palikti pas mus, nes jau turėjome katę ir gyvenome nuomojamame bute. Pirmą rytą vyras išvedė šunį pasivaikščioti, o ji kartu su pavadėliu nuo jo pabėgo. Apie 30 minučių jis vijosi ją po teritoriją, tačiau ji prie jo nepriėjo. Grįžo namo be jos. Buvau taip nusiminęs, kad greitai apsirengiau ir bėgau ieškoti bėglio karštai persekiodamas. Klausiau visų sutiktų ir mano laimei, link manęs einanti mergina pasakė, kad po kaimyninio namo balkonu matė šunį su pavadėliu. Radau ją apie 2 kilometrus nuo mūsų namų, ir vos paskambinusi ji iškart bėgo, pradėjo šokinėti, laižyti veidą... Apskritai abi džiaugėmės vėl radę vienas kitą. Pasirodo, radau du kartus. Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be savo mylimos merginos. Vaikas kiekvieną dieną ją bučiuoja, glosto, apkabina, o kai išvažiuojame atostogauti, kasdien žiūri į jos nuotraukas. Linkime kiekvienai šeimai rasti tokį ištikimą, atsidavusį, meilų draugą. Kai mūsų namuose atsirado šuo, šypsenų, laimės ir juoko tapo daug daugiau. Specialiai projektui „Dvi kojos, keturios letenos, viena širdis“ nuotraukas padarė Tatjana Prokopčik.