Piroplazmozė šunims: simptomai ir gydymas

Piroplazmozė – itin pavojinga šunų liga, kurią sukelia erkių įkandimai. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra nuo pirmųjų pavasario dienų iki paskutinių rudens dienų, tačiau užsikrėtimo atvejų pasitaiko ir šaltuoju metų laiku. Didžiausias erkių aktyvumas ir užsikrėtimo atvejai stebimi vėlyvą pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Turinys:

1. Kas yra sukėlėjas

2. Inkubacinis laikotarpis ir ligos plitimas

3. Kūno pokyčiai

4. Piroplazmozės simptomai

5. Diagnostika ir gydymas

6. prevencija

Piroplazmozė neaplenkia nei jaunų, nei suaugusių asmenų, tačiau jai jautriausi jauni augintiniai ir grynaveisliai šunys. Vyresni gyvūnai lengviau susidoroja su liga, tačiau jos eigą gali komplikuoti ir kitos suaugusiems šunims pasitaikančios ligos. Yra dvi ligos formos - ūminė ir lėtinė. Sergantis šuo nėra užkrečiamas šeimininkui.

Kas yra sukėlėjas

Ligos sukėlėjas – iksodidinių erkių nešiojamas kraujo parazitas Babesia, kurio galima aptikti miške, parke, lauke ir net tarp miesto augmenijos. Bet kuri vieta, kur auga žolė, yra potencialiai pavojinga, nes ten gyvena erkės. Per gyvavimo ciklą parazitas turi du savininkus – pagrindinį ir tarpinį. Pirmojo organizme vyksta lytinis dauginimasis, antrojo – nelytinis. Tarpiniai šeimininkai gali būti ir naminiai gyvūnai, ir laukiniai šuninių šeimos individai.

Inkubacinis laikotarpis ir ligos plitimas

Inkubacinis laikotarpis trunka nuo vienos iki trijų savaičių, o prieš pradedant gydymą reikia sulaukti pirmųjų ligos simptomų. Paprastai jie atsiranda per kelias dienas arba trečios savaitės pabaigoje po užsikrėtimo.

Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių: šuns amžiaus, kūno būklės, kontakto su erke trukmės. Pasiskiepijus ar sergant ankstesne liga, šuniui susidaro imunitetas, todėl lengviau susirgti piroplazmoze.

Pokyčiai organizme

Patekę į šuns kraują, parazitai pradeda aktyviai daugintis ir naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Dėl to išsiskiria didelis kiekis hemoglobino, kurio kepenys ir inkstai nebegali susidoroti. Jis skyla kraujagyslėse, sudarydamas toksiškus produktus, nuodijančius kraują. Tai provokuoja kraujagyslių užsikimšimą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, išsivysto anemija. Jei augintiniui laiku nesuteikiama medicininė pagalba, jis mirs. Kai atsiranda pirmieji simptomai, būtinai parodykite gyvūną veterinarijos gydytojui. Šios ligos gydymas namuose yra neįmanomas.

Piroplazmozės simptomai

Ūminės piroplazmozės simptomai:

• sumažėjęs apetitas;
• gleivinės ir šlapimo spalvos pakitimas;
• greitas kvėpavimas;
• apatija;
• temperatūros padidėjimas;
• sumažėjęs atsakas į išorinius dirgiklius;
• niežulys pažeistoje kūno vietoje;
• vėmimas;
• viduriavimas.

Lėtinė forma pasireiškia šunims, kurie anksčiau sirgo tokia liga. Simptomai yra mažiau ryškūs nei ūminės formos. Paprastai tai yra:

• prastas apetitas;
• sumažėjęs aktyvumas ir letargija;
• viduriavimas;
• pakilusi temperatūra.

Diagnozė ir gydymas

Pirmųjų simptomų atsiradimas yra priežastis nedelsiant apsilankyti pas veterinarą. Tik jis, remdamasis simptomais ir laboratoriniais rezultatais, gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti gydymą. Jei pavyko iš šuns kūno ištraukti erkę, reikia apžiūrėti ir ją.

Jei liga vis tiek nustatoma, piroplazmozės gydymą reikia pradėti nedelsiant. Pradiniame etape augintiniui gali padėti antiparazitinės medžiagos. Tolesnis gydymas bus skirtas kovai su eritrocitų irimo produktais ir erkių atliekomis. 

Labai svarbu padidinti šuns imunitetą, kad jis sėkmingai susidorotų su liga. Veterinaras gali skirti vitaminų kompleksus, vaistus širdžiai, hepatoprotektorių. Forsuota diurezė gali būti naudojama pažeistiems raudoniesiems kraujo kūnams pašalinti, o plazmaferezė – kraujui išvalyti.

Jei gydymą pradėsite labai ankstyvoje stadijoje, šuo gali pasveikti vos per porą dienų. Pažangiais atvejais gydymas gali užtrukti iki vieno mėnesio. Ir niekas, net ir gydytojas, negali garantuoti visiško pasveikimo.

Prevencija

Veiksmingiausia piroplazmozės prevencijos priemonė – atsisakymas vaikščioti masinio erkių kaupimosi vietose. Tačiau kadangi kartais tai neįmanoma, galite pasinaudoti apsauginėmis priemonėmis: tai yra specialūs antkakliai, lašai nuo erkių ir gyvūno vakcinacija. Po kiekvieno pasivaikščiojimo būtina atlikti išsamų augintinio tyrimą. Kelių priemonių naudojimas vienu metu dar labiau sumažina užsikrėtimo tikimybę.

Būtina atidžiai stebėti šuns elgesį, pastebėti viską, net menkiausius pokyčius. Laiku suteikta pagalba padidins augintinio galimybes visiškai pasveikti.

Taip pat žiūrėkite:

• Dažniausios šunų ligos: simptomai ir gydymas
• Dažniausios šunų odos ligos
• Kodėl mano šuo niežti?
• Kaip apsaugoti savo šunį nuo erkių įkandimų
• Šunų erkių pašalinimas ir erkių užsikrėtimo prevencija