Šinšilų sodinimas: ar heteroseksualūs ir tos pačios lyties asmenys gali gyventi kartu tame pačiame narve

Šinšilų sodinimas yra esminis žingsnis šeimininkui, nusprendusiam jas veisti ar tiesiog susilaukti draugo pūkuotam augintiniui. Juk gyvūnams reikės laiko priprasti vieniems prie kitų ir išmokti dalytis viena teritorija.

Kaip sodinti šinšilas

Natūralioje buveinėje šie graužikai gyvena didelėmis grupėmis, tačiau namuose šinšilos gali gyventi ir vienos, o jaustis gana patogiai. O augintinis, įpratęs būti vieninteliu teisėtu savo namų šeimininku, gali neigiamai vertinti su juo besidalijantį naują kaimyną. Kad gyvūnai nusileidimo metu nepatirtų panikos ir streso, tokio svarbaus proceso metu reikėtų laikytis kelių taisyklių, atsižvelgiant ne tik į gyvūnų amžių, bet ir į lytį.

Bendrosios graužikų sodinimo taisyklės:

Prieš leisdami į narvą naują gyventoją, turite laikytis trisdešimties dienų karantino, kad įsitikintumėte, jog įsigytas augintinis yra visiškai sveikas:

• pirmą kartą su pūkuotais graužikais susipažinti geriausia dieną, kai jie mieguisti ir ramūs;
• narve turi būti prieglaudos, kad gyvūnas galėtų pasislėpti užpuolus agresyviam kaimynui;
• sodindami gyvūnus galite pakviesti juos kartu išsimaudyti smėlio vonioje, tai suartins ir pailsės;
• atsižvelgiant į tai, kiek šinšilų galima laikyti viename narve, patartina kartu laikyti ne daugiau kaip tris ar keturis graužikus, o tada su sąlyga, kad narvas bus pakankamai erdvus;
• jei šinšila įpratusi kelerius metus gyventi viena, tai gyvūnas išvis gali atsisakyti priimti naują kaimyną, o tokiu atveju geriau palikti viską kaip yra.

Svarbu: šio proceso metu jokiu būdu negalima palikti augintinių be priežiūros, nes kilus įnirtingai graužikų kovai, prireiks neatidėliotino šeimininko įsikišimo.

Kartu sėdi tos pačios lyties šinšilos

Šinšilos, gyvenančios be poros, lengviau prisijaukinamos ir labiau prisirišusios prie šeimininko. Tačiau, jei šeimininkas neturi galimybės daug laiko skirti augintiniui, geriausia išeitis – pridėti prie jo draugą.

Įsigydamas tos pačios lyties draugą pūkuotam augintiniui, savininkas turėtų žinoti, kad kartu gali sutarti tik berniukai. Galbūt iš pradžių du patinai pradės kivirčytis ir muštis tarpusavyje, bet pripratę taps jei ne draugais, tai gerais kaimynais.

Dvi suaugusios šinšilų patelės tarpusavyje nesusitvarkys, todėl dėti į vieną narvą net neverta bandyti. Tik seserys šinšilos iš tos pačios šeimos arba mergaitės, kurios buvo auginamos kartu nuo mažens, gali dalintis namuose.

Vaizdo įrašas: koks amžiaus skirtumas yra priimtinas sodinant šinšilas

Kaip sodinti skirtingų lyčių šinšilas

Žinodami patelių ir patinų elgesio ypatumus, galite išvengti konfliktinės situacijos sodindami heteroseksualius pūkuotus augintinius:

• jei sodinama siekiant susilaukti palikuonių, patartina patelę sodinti į narvą su patinu, nes patelės labiau pavydi savo teritorijos;
• pora šinšilų paimama ne anksčiau, nei gyvūnui sukanka šeši mėnesiai;
• prieš apgyvendinant berniuką ir mergaitę į vieną narvą, jų būstai išdėstomi arti vienas kito, kad jie galėtų pažinti vienas kitą ir priprasti prie kitų kvapo;
• jei pažintis pavyko ir graužikai nerodo agresijos vienas kito atžvilgiu, jie sukeičiami: patinas kelioms valandoms įkišamas į patelės narvą ir atvirkščiai;
• negalima sodinti patino su mergina, kai jai karštis, nes berniukai šiuo metu nekantrūs, o patelei reikia laiko priprasti prie vaikino;
• Sukurti suaugusių šinšilų trejetą vadovaujasi šia taisykle: viena patelė, du patinai, nes dvi mergaitės viena kitos netoleruos tame pačiame narve.

Svarbu: jei patelė kategoriškai nenori poruotis su patinu ir toliau elgiasi agresyviai, geriau susirasti jai naują partnerį.

Šinšila ir jūrų kiaulytė viename narve

Teoriškai galima kartu apgyvendinti šinšilą ir jūrų kiaulytę, nes jų dydis ir maitinimo būdas yra panašūs. Be to, abu šie graužikai yra draugiški ir taikūs bei gali tapti tikrais draugais.

Tačiau laikyti juos tame pačiame narve be ypatingos būtinybės vis tiek nerekomenduojama. Faktas yra tas, kad pūkuotų augintinių narveliuose yra skirtingo aukščio lentynos, o jūrų kiaulytės negali šokinėti. Ir jei kiaulė užlipa ant lentynos, ji, nukritusi nuo jos, gali susilaužyti leteną arba pažeisti vidaus organus, o tai yra kupina gyvūno mirties.

Todėl leiskite draugaujantiems augintiniams bendrauti ir žaisti bendrų pasivaikščiojimų metu, tačiau kiekvienas turėtų turėti atskirą būstą.

Šinšila ir triušis viename narve

Graužikų mylėtojai kartais tame pačiame name laiko dekoratyvinį triušį ir šinšilą. Daugelis savininkų, išleisdami savo mažuosius augintinius pasivaikščioti po butą, pastebi, kad gyvūnai domisi vienas kitu ir netgi žaidžia kartu. Stebėdami jaudinančią pūkuotų gyvūnų draugystę, šeimininkai nusprendžia, kad triušis ir šinšila kartu taip pat puikiai sutars viename narve, tačiau tai didelė klaida.

Yra keletas priežasčių, kodėl šių gyvūnų neįmanoma laikyti tame pačiame būste:

• šinšila savo narvą laiko vienintele nuosavybe ir netoleruos kitų gyvūnų buvimo jos teritorijoje;
• triušiams reikia ilgo žemo narvo, o pūkuotų, mėgstančių šokinėti gyvūnų būstas turėtų būti aukštas, su daugybe lentynų skirtinguose lygiuose;
• Būdamos naktiniai gyvūnai, šinšilos miega dieną, o naktimis linksminasi. Triušio aktyvumo pikas patenka prieblandoje, tai yra ryto ir vakaro valandomis, todėl naktį šinšila neleis triušiui miegoti, o jis, savo ruožtu, neleis kaimynui ilsėtis dieną.

Svarbu: nepaisant akivaizdaus trapumo, triušiai yra gana stiprūs gyvūnai. Jei tarp pūkuotų augintinių prasideda kova dėl maisto ar teritorijos, triušis gali rimtai sužaloti šinšilą. Todėl juos galima ne tik laikyti tame pačiame narve, bet ir sekti augintinius bendrų pasivaikščiojimų metu.

Šinšila ir žiurkėnas viename narve

Šinšila ir žiurkėnas kartu tame pačiame narve taip pat nesutaria, nes šie gyvūnai skiriasi ne tik dydžiu, charakteriu ir elgesiu. Pūkuotų augintinių kūno poreikiai labai skirtingi, todėl nerekomenduojama jų šerti tuo pačiu maistu.

Šinšilų maiste daugiausia yra grūdų, džiovintų žolelių ir sėklų, o paruoštame žiurkėnų maiste yra džiovintų vaisių ir daržovių, kurie nėra naudingi gyvūnams iš Pietų Amerikos. Šviežių daržovių ir vaisių, kurie yra žiurkėnų delikatesas, šinšilos taip pat neturėtų valgyti.

Žiurkėnų valgiaraštį kartais galima paįvairinti pieno produktais, tačiau šinšilai duoti pieno ar varškės nerekomenduojama, nes tai sukels naminių gyvūnėlių virškinamojo trakto ligų išsivystymą ar net apsinuodijimą maistu.

Nepamirškite, kad nepaisant miniatiūrinio dydžio, žiurkėnai yra gana agresyvūs, ypač dzungariški. Mažas augintinis gali užpulti pūkuotą kaimynę ir aštriais dantimis ją stipriai sužaloti.

Specialistai pataria nelaikyti šinšilų su degu, žiurkėmis, žiurkėnais ir kitais graužikais. Jei šeimininkas nori susilaukti draugo pūkuotam augintiniui, tuomet jis turėtų atsiminti, kad šie mieli ir drovūs gyvūnėliai komfortiškiausiai jaučiasi vieni arba savo tautiečių kompanijoje.