Plaučių edema katėms ir katėms

Plaučių edema - kas tai

Plaučių edema nėra savarankiška liga, tai yra kitų patologijų pasekmė. Įprastai plaučių alveolės (plonasieniai burbuliukai, besiliečiantys su kapiliarais) prisipildo oro: įkvepiant – deguonies, o iškvepiant – anglies dvideginio. Tarp jų ir kapiliarų vyksta nuolatinė dujų apykaita, dėl kurios kraujas nuolat prisotinamas deguonimi.

Įvairiomis patologinėmis sąlygomis alveolės prisipildo skysčių, dėl kurių sutrinka dujų apykaita ir neleidžiama kraujui prisotinti deguonies. Audiniai negauna reikiamo deguonies kiekio, išsivysto hipoksija. Deguonies trūkumui jautrios visos organizmo ląstelės, tačiau ypač nukenčia nervų ir širdies ir kraujagyslių sistemos. Ilgalaikė hipoksija dėl plaučių edemos gali sukelti nemažos dalies smegenų neuronų mirtį, o vėliau ir gyvūno mirtį. Kai kuriais atvejais šis procesas vyksta greitai.

Plaučių edemos tipai katėms

Atsižvelgiant į progresavimo pobūdį, išskiriami šie kačių ir kačių plaučių edemos tipai:

• žaibiškas – sparčiai vystosi, dažnai sukelia augintinio mirtį;
• ūminis - taip pat būdingas greitas eiga, tačiau, skirtingai nei ankstesnis, laiku gydymas ir gydymas gali išgelbėti katės gyvybę;
• poūmis – jam būdingi kintantys sutrikusios plaučių funkcijos ir remisijos epizodai;
• lėtinis – gali išlikti metų metus.

Reikia nepamiršti, kad edemos išsivystymo pobūdžio nuspėti negalima, nes šis procesas priklauso nuo daugelio sąlygų: katės amžiaus, imuniteto savybių, provokuojančios ligos savybių, gyvenimo sąlygų ir kitų parametrų. Kartais patologija vystosi taip greitai, kad pirmajai pagalbai lieka vos kelios minutės.

Plaučių edemos priežastys katėms

Priežastys, dėl kurių katė ar katė gali patirti plaučių edemą, skirstomos į kardiogenines ir nekardiogenines. Pirmajai grupei priskiriamos įgimtos ir įgytos širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos: apsigimimai, hipertenzija, kardiosklerozė, plaučių embolija, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų disfunkcija ir kt.

Antroji veiksnių grupė, sukelianti kačių plaučių edemą, yra:

• krūtinės sužalojimai (kritus, pavyzdžiui, iš balkono ar pro langą);
• alerginės reakcijos į vaistines medžiagas, augalus, prastos kokybės pašarus;
• apsinuodijimas toksiniais junginiais iš išorinės aplinkos arba vidaus, atsirandantis dėl tam tikrų ligų (neoplazmų, šlapimo sistemos patologijų, virusinių ir bakterinių infekcijų);
• baltymų trūkumas organizme dėl augintinio mitybos klaidų, kepenų, inkstų ligų, medžiagų apykaitos;
• hormoninės patologijos, dažnai su nutukimu.

Taip pat plaučių edema gali atsirasti kaip reakcija į anesteziją, pavyzdžiui, kastracijos metu.

Patologijos simptomai

Svarbu, kad šeimininkas laiku pastebėtų plaučių edemos simptomus ir greitai pristatytų gyvūną į kliniką. Turite būti atsargūs, jei katė turi šiuos patologijos požymius:

• dažnas kvėpavimas, dusulys;
• kvėpavimą atlieka skrandis, kuris vizualiai labai pastebimas (burna dažniausiai atvira);
• burnos ertmės gleivinė (kartais oda) įgauna mėlyną atspalvį;
• katė kosėja, atsikosi skysta paslaptis;
• augintinis kvėpuoja, plačiai išskleisdamas galūnes, laikui bėgant, gulint ant šono, sunkus pilvo kvėpavimas;
• katės kvėpavimo metu girdimas švokštimas.

Ypač aiškiai simptomai nustatomi esant ūminei plaučių edemos formai. Net ir esant visiškam nejudrumui, katė nerimauja dėl kosulio ir stipraus dusulio. Sunkiais atvejais augintiniui iš burnos gali išsiskirti putotos išskyros su kraujo priemaišomis arba rausvos spalvos. Gyvūnui reikia skubios veterinarinės priežiūros!

Jei patologija yra lėtinė, jos nustatymas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Gulint, pažeidimo požymių nėra, tačiau jie atsiranda tik aktyviai judant. Šiuo atveju katė dažniausiai turi atvirą burną, patinsta šnervės. Ji gali uždusti, sustoti pailsėti, įkvėpti oro. Pastebėję panašius simptomus savo augintiniui, nedelsdami nuveskite jį pas veterinarą, nes patologija gali paūmėti bet kurią akimirką.

Pirmoji pagalba

Jei katė pradeda dusti, iš burnos atsiranda putos, gleivinė staiga tampa melsva, nepanikuokite. Žinoma, idealiu atveju gyvūnui reikia deguonies kaukės, tačiau ne visi ją turi. Galite tiesiog atidaryti langą ir atvesti prie jo savo augintinį.

Paskambinus veterinarijos gydytojui ar patiems nuvykus į polikliniką, paguldykite katę ant šono, neleiskite jai pakilti, kad deguonis, kuris ir taip tiekiamas nepakankamai, nebūtų eikvojamas nereikalingiems procesams. Pakeliui į polikliniką ar laukdami gydytojo paglostykite savo augintinį, pasikalbėkite su juo.

Neduokite katei jokių vaistų be recepto. Dažnai patariama gyvūnui duoti diuretikų, pavyzdžiui, furozemido. Jūs neturėtumėte to daryti - jei kūnas yra dehidratuotas, tokios priemonės pablogės.

Plaučių edemos diagnozė katėms

Plaučių edema katėms ir katėms diagnozuojama krūtinės ląstos rentgenograma. Esant patologijai, tiesioginės ir šoninės projekcijos rodo ryškų užtemimą plaučių srityje. Jei edema yra kardiogeninė, vaizdas rodo širdies audinio padidėjimą.

Lygiagrečiai gydytojas atlieka apklausą, nurodydamas simptomų atsiradimo trukmę, mitybos niuansus, gyvenimo sąlygas ir pan. Veterinaras apžiūri gyvūną, stetoskopu išklauso kvėpavimą, nustato pulsą. Be rentgeno spindulių, specialistas gali paskirti diagnostines procedūras:

• kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai (bendrieji, biocheminiai);
• Širdies ultragarsas;
• EKG;
• pleuros punkcija.

Pagal apžiūros ir apžiūros rezultatus katei bus paskirtas tinkamas gydymas – namuose ar ligoninėje.

Gydymas

Jeigu katės būklė kritinė, jam bus suteikta pirmoji pagalba nelaukiant apžiūros duomenų. Tai gali būti vaistų terapija injekcijų forma, deguonies kaukės uždėjimas. Paprastai naudojami vaistai greitai pašalina patinimą ir atkuria gyvūno kvėpavimą. Jei katė elgiasi neramiai ar agresyviai, jai bus suleista raminamųjų vaistų.

Nepriimtina priverstinai paguldyti katę, duoti jai vandens ar maisto. Tokios būklės gyvūnui turi būti suteiktas visiškas poilsis, todėl ir pats šeimininkas turi išlaikyti subalansuotą požiūrį.

Gydymo kryptis priklauso nuo plaučių edemos sunkumo, taip pat nuo veiksnio, kuris išprovokavo patologiją. Į gydymo kompleksą, kaip taisyklė, įeina diuretikai (namuose jų duoti negalima!), deguonies terapija naudojant specialią deguonies pagalvę. Kai kuriais atvejais jie imasi dirbtinės plaučių ventiliacijos arba įdeda katę į slėgio kamerą, o kartais prireikia skubios operacijos.

Kvėpavimo sutrikimus sukėlusios ligos gydymas pradedamas tik pašalinus plaučių edemos simptomus ir sunormalėjus gyvūno būklei. Kadangi yra daug priežasčių, nėra vieno gydymo režimo. Tokiu atveju vaistai skiriami tiek provokuojančiam veiksniui pašalinti, tiek pasikartojančių priepuolių prevencijai.

Gyvūną, sergantį plaučių edema, reikia nuolat stebėti, todėl patartina jį kuriam laikui paguldyti į ligoninę. Periodiškas širdies klausymas, kraujo būklės, kvėpavimo stebėjimas, reguliarūs vaistai pagal paskirtą schemą – visa tai padidina visiško pasveikimo tikimybę. Jei reikia, gydytojas padarys anestezijos injekciją, paskirs dekongestantą, širdies priemonę.

Galimos komplikacijos

Dažniausiai plaučių edemos komplikacijos katėms išsivysto mažoms ir vyresnėms katėms, nes jų imuninė sistema nėra pakankamai stipri. Galimos neigiamos pasekmės:

• plaučių uždegimas;
• širdies nepakankamumas;
• acidozė (padidėjęs kraujo rūgštingumas);
• plaučių fibrozė (plaučių audinio randai);
• plaučių emfizema;
• sepsis.

Jei katės šeimininkas į gydytoją kreipiasi per vėlai, gyvūno mirtis neišvengiama. Patinimas sukelia kardiogeninį šoką arba kvėpavimo takų obstrukciją.

Prognozė

Norint pateikti bet kokią prognozę, būtina atsižvelgti į veiksnio, kuris sukėlė plaučių edemą, ypatybes. Jei tai ne kardiogeninė priežastis, ją lengviau valdyti, todėl ir prognozė palankesnė. Esant širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, palankią baigtį reikia prognozuoti atsargiai. Net ir visiškai laikantis gydytojo rekomendacijų, atkryčio tikimybė išlieka didelė. Be to, didelę reikšmę turi augintinio paveldimumas, kūno savybės, psichika, gyvenimo sąlygos ir kiti veiksniai.

prevencines priemones

Žinoma, mes negalime kovoti su genetika, taip pat negalime užkirsti kelio paveldimų patologijų ar polinkių vystymuisi. Tačiau mes galime užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Norėdami tai padaryti, turite laikytis šių rekomendacijų:

• stebėti riebalų kiekį katės racione, užkirsti kelią persivalgymui, nutukimo vystymuisi;
• vengti gyvūno hipotermijos atvejų;
• imtis aplinkos saugos priemonių augintiniui (nesuteikti galimybės susižaloti);
• skiepytis pagal grafiką;
• kiek įmanoma venkite stresinių situacijų;
• laikyti katės sveikatai pavojingas medžiagas jam nepasiekiamoje vietoje;
• reguliariai veskite savo augintinį į kliniką profilaktiniams tyrimams, ypač jei jis turi polinkį į širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, kurių negalima išgydyti.

Be to, svarbu visada po ranka turėti būtinų vaistų pirmajai pagalbai, jei katei gresia pavojus.