Raudona priekyje šokinėjanti papūga

RAUDONŲ GRINDŲ ŠOKANČIŲ PAPŪGŲ IŠVAIZDA

Tai papūgos, kurių kūno ilgis siekia iki 27 cm, o svoris – iki 113 gramų. Pagrindinė plunksnos spalva yra tamsiai žalia, apatinė uodega ir skrydžio plunksnos sparnuose yra mėlynos. Kakta, vainikas ir dėmės prie stuburo yra ryškiai raudonos. Taip pat yra raudona juostelė per akį nuo snapo. Snapas didelis, pilkai mėlynas. Subrendusių patinų akių spalva yra oranžinė, o patelių ruda. Letenos pilkos. Lytinio dimorfizmo nėra – abi lytys yra vienodos spalvos. Patelės paprastai yra mažesnės nei patinai. Jaunikliai atrodo taip pat kaip suaugę, plunksnos blankesnės spalvos. Gamtoje žinomi 6 porūšiai, kurie skiriasi spalvų elementais. Gyvenimo trukmė yra nuo 10 metų. 

RAUDONAI ŠALDŲ ŠOKANČIŲ PAPŪGŲ GYVENIMO SRITYS IR GYVENIMAS GAMToje

Jis gyvena Naujosios Zelandijos kalnuose iš šiaurės į pietus, Norfolko saloje ir Naujojoje Kaledonijoje. Jie mėgsta tankius atogrąžų miškus, pakrantės miškus, krūmus ir pakraščius. Rūšis yra saugoma ir klasifikuojama kaip pažeidžiama. Laukinėje populiacijoje yra iki 53 individų. Paukščiai gyvena nedideliais būreliais medžių lajose, bet ieškodami maisto leidžiasi į žemę. Jie drasko dirvą ieškodami šaknų ir gumbų. Jie maitinasi ir nukritusiais vaisiais bei uogomis. Dieta taip pat apima įvairių augalų žiedus, vaisius, sėklas, lapus ir pumpurus. Be augalinio maisto, jie valgo ir smulkius bestuburius. Priklausomai nuo pašarų prieinamumo, šėrimo įpročiai gali skirtis ištisus metus. Žiemą ir pavasarį papūgos daugiausia minta gėlėmis. O vasarą ir rudenį daugiau sėklų ir vaisių. 

ATNAUJINIMAS

Gamtoje jie sudaro monogamiškas poras. Priklausomai nuo sėkmingo lizdo, paukščiai gali sulipti po perėjimo. Per 2 mėnesius iki kiaušidės pora daug laiko praleidžia kartu. Lizdų sezonas prasideda spalio viduryje. Spalio pradžioje patinas ir patelė tyrinėja galimas lizdų vietas. Patinas budi sargyboje, o patelė tyrinėja įdubą. Tada, jei vieta tinkama, patelė signalizuoja patinui kelis kartus įeidama ir išeidama iš įdubos. Patelė įrengia lizdą pagilindama jį iki 10–15 cm ir padarydama iki 15 cm pločio. Kramtytos medžio drožlės naudojamos kaip patalynė. Visą šį laiką patinas būna šalia, saugo teritoriją nuo kitų patinų, gauna maisto sau ir patelei. Jei lizdas buvo sėkmingas, poros gali naudoti tą patį lizdą keletą metų iš eilės. Be įdubimų medžiuose, paukščiai gali perėti lizdus uolų plyšiuose, ertmėse tarp medžių šaknų ir dirbtinėse konstrukcijose. Įdomus faktas yra tai, kad išėjimas iš lizdo dažniausiai nukreipiamas į šiaurę. Nuo lapkričio iki sausio paukščiai deda kiaušinius. Vidutinis sankabos dydis yra 5-9 kiaušiniai. Tik patelė peri 23–25 dienas, o patinas ją maitina ir saugo. Jaunikliai gimsta ne vienu metu, kartais skirtumas tarp jų būna kelios dienos. Jaunikliai gimsta pasidengę retais pūkais. Pirmąsias dienas patelė jauniklius maitina gūžės pienu. Paprastai 9-ą gyvenimo dieną jaunikliai atmerkia akis, tuo metu patinas įleidžiamas į lizdą. 5 – 6 savaičių amžiaus plunksnuoti jaunikliai pradeda palikti lizdą. Tėvai juos maitina dar kelias savaites.