Rachitas vėžliams: simptomai ir prevencija

Rachitas yra labai rimta liga. Tai ne tik keičia vėžlio išvaizdą, bet ir lemia galūnių kaulų formos pokyčius, negrįžtamus snapo formos pokyčius, dėl kurių gyvūnas negali normaliai ėsti. Sunkiais atvejais rachitas gali sukelti gyvūno mirtį.

Paprastai sveikiems vėžliams kaulų apvalkalo kalcifikacijos procesas baigiasi iki metų. Bet jei nesilaikoma laikymo taisyklių ir jei vėžlys turi netinkamą mitybą, gali išsivystyti osteomaliacijos vaizdas (nepakankama kaulų mineralizacija, sumažėjęs kaulų stiprumas).

Jauniems gyvūnams osteomaliacija yra ryškesnė. Kiautas vėžliui tampa tarsi „mažas“. Kraštiniai skydai pradeda lankstytis aukštyn (tai vadinama apvalkalo „balno“ forma. Apvalkalas tampa minkštas.

Suaugusiems gyvūnams užpakalinėje stuburo dalyje susidaro įdubimas. Šioje vietoje prisitvirtina stambieji dubens raumenys, minkštasis apvalkalas neatlaiko raumenų spaudimo ir deformuojasi. Tilto tarp plastrono ir karkaso kaulai yra labiau kempinės, todėl auga. Atitinkamai didėja atstumas tarp plastrono ir karkaso.

Apvalkalas, ypač plastronas, paspaudus tampa minkštas.

Suaugusių vėžlių kiautas gali likti kietas, bet tampa lengvas ir panašus į plastiką.

Sergant pažengusiu rachitu, pasikeičia snapo forma. Žandikauliai suplokštėja, viršutinis žandikaulis sutrumpėja, o tai lemia šnervių pasislinkimą. Snapas savo forma ima panašėti į antį. Turėdamas tokį snapą vėžlys nebegali valgyti jam reikalingo stambiojo pašaro.

Su pažengusia rachito stadija rimti pokyčiai vyksta ne tik skeleto sistemoje. Atsiranda rimtų sisteminių sutrikimų, pvz., sumažėja kraujo krešėjimas, padidėja kraujagyslių pralaidumas, dėl to gali prasidėti difuzinis kraujavimas, edema, galūnių parezė, ūminis širdies nepakankamumas ir kt.

Vandeniniams vėžliams pasireiškia užpakalinių kojų tremoras, sausumos vėžliams – parezė (neurologinis sindromas).

Visų šių bėdų galima nesunkiai išvengti, jei vėžlį tinkamai prižiūrėsite ir maitinsite.

• Gyvūno terariumas turi būti aprūpintas ultravioletine lempa.

• Sausumos vėžliams indeksas turi būti ne mažesnis kaip 10, vandens vėžlių – 5.

• Be ultravioletinės lempos, turi būti ir lempa šildymui (kepinimui).

• Žolėdžių vėžlių racione būtinai turi būti tamsiai žalių žalumynų ir kalcio-mineralinių papildų ropliams.

• Vandens vėžlio negalima šerti žuvies filė, žuvis turi būti su kaulais. Arba vėžlį reikia šerti specialiu subalansuotu pramoniniu pašaru.

Visada turėtumėte susisiekti su veterinarijos gydytoju, kurio specializacija yra vėžliai. Jei vėžlio elgesys ar išvaizda jums kelia nerimą, jei turite klausimų dėl priežiūros ir priežiūros, geriau nedelsiant kreiptis į specialistą.