Rožpilvinė žolė papūga

Rožpilvoji papūga (Neopsephotus bourkii) priklauso to paties pavadinimo genčiai ir yra vienintelė jos atstovė. 

BUVEINE IR GYVENIMAS GAMTOJE

Gamtoje gyvena Pietų ir Centrinėje Australijoje bei Tasmanijos saloje. 

Paukščiai aktyviausi prieblandoje. Kūno ilgis 22 – 23 cm, vidutinis svoris 40-50 gramų, kūno struktūra panaši į banguotosios papūgos, bet labiau nusvirusi. 

Pagrindinė kūno spalva – rausvai ruda, pilvas – intensyvesnės rožinės spalvos. Nugaros ir sparnų spalvos, be rožinės spalvos, yra rudos, mėlynos, violetinės ir pilkai juodos spalvos. Uodega mėlynai mėlyna. Snapas gelsvai rudas. Akys tamsiai rudos. 

Lytiškai subrendusiems paukščiams būdingas lytinis dimorfizmas – patinas turi mėlyną juostelę ant kaktos, o mėlyna spalva sodresnė sparnų klostėje. Patelės turi baltų plunksnų dėmių ant galvos antakių srityje, tačiau viso kūno spalva yra labiau išblukusi. 

Gamtoje jie dažniausiai minta žolėmis ir sėklomis ant žemės. Jų spalva padeda susilieti su žeme ir būti nematoma. Paprastai jie gyvena nedidelėmis grupelėmis po 4-6 individus, tačiau gali telktis ir į būrius iki šimto paukščių. 

Kaip ir daugelis papūgos atstovų, rausvapilvės papūgos yra tuščiavidurės. Lizdų sezonas nuo rugpjūčio iki spalio. Lizdus jie mieliau stato tuščiaviduriuose medžių kamienuose iki 1 metro gylyje. Sankaboje paprastai yra 4-5 kiaušiniai su 36-48 valandų intervalu; tik patelė juos inkubuoja apie 18 dienų. Patinas visą šį laiką ją maitina. 

Jaunikliai lizdą palieka 28-35 dienų amžiaus. Jie labai rūpestingi tėvai, gali išmaitinti ilgam lizdą palikusius jauniklius. 

Ne veisimosi sezono metu patinai gina savo teritoriją. Jie dažnai teikia pirmenybę monogamijai, tai yra, ilgą laiką renkasi vieną partnerį. 

XX amžiaus pradžioje ši rūšis buvo arti išnykimo ribos, tačiau dėl gamtos apsaugos įstatymų šiuo metu populiacijos yra nusistovėjusios ir manoma, kad jos kelia mažiausiai rūpesčių. 

Laikant namuose, šie paukščiai pasirodė esą taikūs augintiniai su maloniu melodingu balsu. Nelaisvėje jie veisiasi gana gerai. Juos nesunkiai galima laikyti voljeruose su kitomis tinkamo dydžio taikiomis paukščių rūšimis. Šios papūgos negraužia ir negadina medinių voljerų ir narvų dalių. Veisėjai atnešė kelių šių nuostabių papūgų spalvų. 

Gyvenimo trukmė tinkamai prižiūrint nelaisvėje yra 12-15 metų, literatūroje aprašomi jų išgyvenimo atvejai iki 18-20 metų.

Laikyti rausvapilves papūgas 

Deja, Europoje šie paukščiai nėra labai populiarūs, tačiau, pavyzdžiui, JAV šios papūgos dažnai laikomos kaip augintiniai. Šios papūgos nesugeba mėgdžioti žmogaus kalbos. Šie paukščiai jautrūs temperatūros pokyčiams ir skersvėjams, į kuriuos reikia atsižvelgti juos laikant. Šioms papūgoms tinka erdvūs voljerai ar bent 80 cm ilgio narvai. Pageidautina, kad paukštis turėtų porą, todėl jie bus aktyvesni ir įdomesni.

Paprastai jie yra aktyviausi anksti ryte ir vakare. Dažnai šiuo metu patinas dainuoja savo melodingu balsu. Jie greitai pripranta prie žmogaus, lengvai užmezga kontaktą. Šie paukščiai nelabai domisi žaislais, mieliau renkasi bendravimą su artimaisiais, bendrus skrydžius. Todėl tokiai mankštai narve turėtų būti pakankamai vietos. Beje, šių paukščių šiukšlių yra daug mažiau nei iš kitų papūgų, nes jos valgo gana atsargiai.

Be ešerių, saugių lesyklų ir girdyklų, narve turi būti mineralinio akmens ir sepijos.

Rausvapilvės papūgos suaugę plunksną išsilydo 9 mėn. arba kiek anksčiau, 7-8 mėn. Tai priklauso nuo laikymo ir šėrimo sąlygų – erdviuose lauko aptvaruose ir tinkamai maitinant, molėjimas praeina anksčiau, kambario sąlygomis – vėliau.

Maitina rausvapilvius papūgus 

Rausvapilvės papūgos minta visais smulkiais grūdiniais pašarais: kanarėlių sėklomis, soromis, avižiniais dribsniais, aguonomis, grikiais, dygminais, trupučiu saulėgrąžų, kanapių ir linų sėmenų. Avižas, kviečius ir kitus javų grūdus geriausia duoti mirkytus arba daigintus. Šios papūgos noriai valgo įvairius žalumynus (salotas, mangoldą, kiaulpienę), morkas, vaisius (obuolių, kriaušių, bananų, vynuogių, granatų), piktžolių sėklas ir kt. grūdus (motiejukų žolę, ežiuką ir kt.). reikia viščiukų, kiaušinių maisto ir miltų kirminų.

Veisi rausvapilves papūgas

Dideliuose narvuose galima auginti rausvapilves papūgas nelaisvėje, tačiau voljerai yra geresni. Kaip lizdavietę paukščiams galite pasiūlyti medinius 17X17X25 cm dydžio, 5 cm įpjovos skersmens inkilus arba atitinkamo dydžio natūralias įdubas, iš anksto apdorotas nuo parazitų, kurių vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 15 cm. Medžio drožlės, dulkės arba grynos formos naudojamos kaip lizdų kraikas arba maišomos su sudrėkintomis durpėmis. Jaunikliams išėjus iš lizdo, iš pradžių jie būna gana drovūs, bet po kurio laiko pripranta prie žmogaus ir nustoja nervintis jam priėjus. 

Jaunikliai yra panašios spalvos kaip patelės, tačiau yra blankesnės spalvos, vyrauja pilki tonai. Paprastai rausvapilvei papūgai per metus padaro 2 sankabas, retai – 3. Jie dažnai naudojami kaip globėjai kitų rūšių žolinėms papūgoms, paukščiams giesmininkams, dekoruotoms papūgoms, nes yra puikūs tėvai.

Laikant kartu su kitų rūšių papūgomis ir dekoratyviniais paukščiais, atminkite, kad rausvapilvės papūgos yra gana taikios ir laikant jas su agresyvesnėmis paukščių rūšimis, galite susižaloti. Jos neįžeidžia net mažesnių giminaičių, todėl lengvai gali sugyventi su kikiliais ir kitais smulkiais paukščiais.