Sausumos ir vandens vėžlių maitinimo taisyklės

Atsakymai į pagrindinius klausimus, kylančius šeriant vėžlius: ėdalo dydis, jo kiekis, temperatūra, kokį maistą duoti, kur maitinti, viršutinis padažas.

Pašarų dydis

Priklausomai nuo roplio dydžio, maistas turi būti smulkiai, vidutiniškai arba stambiai pjaustytas. Vieno gabalo dydis turi būti mažesnis nei pusė vėžlio galvos. Vandeniniai vėžliai aštriais nagais laužo didelius gabalus, todėl jiems galima duoti didesnį maistą. Negalima pjauti salotų ir piktžolių.

Maisto kiekis vėžliui

Duokite plėšriajam vėžliui tiek maisto, kiek jis gali suėsti per pusvalandį. Prisiminkite šią sumą ir kiekvieną kartą duokite jai tiek. Apytikslis maisto kiekis vienam maitinimui turi būti ne daugiau kaip pusė vėžlio kiauto.

Pašarų temperatūra ir būklė

Kambario temperatūra (neduoti maisto tiesiai iš šaldytuvo arba nevisiškai atšildyto), maistas tik žalias (terminis apdorojimas neleidžiamas).

Vėžlių maitinimo dažnumas

Jauni vėžliai iki 2 metų (arba iki 7 cm ilgio) šeriami kasdien gausiu kalcio kiekiu maiste, o suaugę vėžliai – 2-3 kartus per savaitę. Greitai gendantį maistą terariume galima palikti ne ilgiau kaip 2-3 valandas.

Kuo maitinti vėžlį

Nemaitinkite vėžlių tik vienos rūšies maistu! Tik mišiniai! Nelepinkite vėžlių – nedovanokite jiems skaniausio ir to, ką jie mėgsta labiausiai. Jei vėžlys valgo tik vieną maistą, o kito atsisako, pasiūlykite jam „mėgstamo“ ir „nemėgstamo“ maisto mišinį arba leiskite kurį laiką badauti (dažniausiai pakanka kelių dienų).

Net jei vėžlys ką nors valgo su apetitu, tai nereiškia, kad jį galima duoti valgyti (pieno, duonos, sūrio).

Kaip duoti vitaminų ir kalcio

Vandens vėžliai turi gauti vitaminų ir kalcio iš visaverčio maisto, o vėžliams ir vėžliams – vitaminų ir kalcio miltelių pavidalu. Skysčio ar tablečių pavidalu negalima duoti vitaminų ir kalcio. Vitaminai ir kalcis sumaišomi su maistu ir duodami vėžliui rankomis arba dubenyje. Sepijos kaulą (sepiją) rekomenduojama įdėti į akvariumą ar terariumą, tada vėžliai, kuriems trūksta kalcio, nugraužs jo gabalėlį, papildydami pusiausvyrą.

Maisto spalvos ir skonis

Maisto spalva taip pat gali turėti įtakos: vėžliai gerai mato spalvas ir teikia pirmenybę geltonoms, oranžinėms ir raudonoms spalvoms. Jei į pašarų mišinį įdėsite moliūgų, mangų, apelsinų, melionų, pomidorų, raudonųjų pipirų (su sąlyga, kad vėžliai bus patenkinti kvapu), mišinys jiems atrodys patrauklesnis (saldžių vaisių galima duoti tik tropiniams vėžliams, ne stepinės).

Kur maitinti vėžlį

Sausumos vėžliams maistas dedamas į lesyklą, gėlavandeniams ir jūrų vėžliams – duodamas pincetu, įmetamas į vandenį arba dedamas ant kranto prie vandens. Gėlavandenius vėžlius reikėtų išmokyti paimti maistą iš kranto. Tada jis mažiau terš vandenį ir į jį bus galima pridėti vitaminų ir kalcio. Taip pat galite maitinti vėžlius atskiroje duobėje, baseine ar vonioje, išmesdami juos iš akvariumo 1-2 valandoms. Tada vanduo išlieka ilgiau Švarus

Šėrimas

Vandens vėžlius pasodinkite į atskirą indą su akvariumo vandeniu (sump), kur juos maitinate. Po šėrimo vėžlius reikia įdėti atgal į savo namų akvariumą, o vandenį iš šėryklos supilti į tualetą.

Kokiu paros metu turėtumėte maitinti vėžlį?

Kadangi dauguma vėžlių yra dieniniai, juos reikia šerti ryte arba po pietų. Geriau ryte, nes. normalus vidutinio platumų roplio bioritmas yra toks: sušilo – suvalgė – pradėjo virškinimo procesą PRIEŠ vakaro vėsai. Roplių medžiagų apykaitos greitis tiesiogiai priklauso nuo temperatūros. O šeriant vėžlį prieš pat išjungiant lempas, kyla pavojus sudaryti sąlygas maistui nusėsti skrandyje su negyvu svoriu, visiškai nesuvirškinus virškinimo fermentų. Tai taikoma sausumos vėžliams ir tiems gėlavandeniams vėžliams, kuriems būdingas reguliarus kaitinimas (tarp jų – raudonausiai ir pelkiniai). Daugeliui dumblo, trionikų, dvinagių ir kt., vyraujančių vandens rūšims – esant pastoviai vandens temperatūrai dienos metu, problema yra beprincipė.

Jei vėžlys atsisako valgyti

Vėžlys gali neėsti, nes jam šalta, patiria stresą ar serga. Jei turite ją tik kelias valandas ar dienas, tada jai tereikia laiko priprasti prie naujos vietos. Jei ji nevalgo ilgiau nei 3 dienas, bet yra aktyvi ir atrodo normaliai, patikrinkite, ar tinkamai laikotės sąlygų, kaip ją laikyti namuose. Jei vėžlys neaktyvus, sloga, patinusios akys, čiaudi ar per nosį pučiasi burbuliukai, parodykite veterinarijos gydytojui herpetologui.

Kiek laiko vėžlys negali valgyti ir negerti?

Sveikas suaugęs vėžlys gali nevalgyti iki dviejų savaičių be didelių pasekmių sveikatai. Jaunas vėžlys (paauglys) gali nevalgyti iki savaitės. Kūdikis – nuo ​​3 dienų iki savaitės. Todėl nieko blogo nenutiks, jei suaugusį raudonausį vėžlį paliksite savaitei ar 1,5 atostogoms. Tačiau labai pageidautina į akvariumą įdėti gyvas žuvis, sraiges ir dumblius, kad jei ji išalks, pati galėtų gauti maisto. Vandeniniai vėžliai yra labiau priklausomi nuo vandens nei sausumos vėžliai, tačiau be vandens jie gali išbūti iki savaitės. Todėl jei pametėte vėžlį bute arba vežate vėžlį su savimi į kitą miestą automobiliu, vėžlys keletą dienų išgyvens normaliai. Visiškai vandens vėžlių, pavyzdžiui, trionikų, geriau nepalikti be vandens ilgiau nei porą dienų.

Vėžlys valgo per daug

Skirtingu metų laiku vėžlių aktyvumas yra skirtingas, prasidėjus pavasariui ir vasarai, vėžliai pradeda daugiau valgyti, kad kauptų riebalus žiemai, kai turėtų būti biologinis žiemos miegas. Tačiau persivalgymas yra kupinas nutukimo ir sveikatos problemų. Taigi, kaip sužinoti, ar vėžlys valgo per daug? Paprastai jaunas vėžlys (iki 10-12 cm) turėtų gauti maisto kartą per dieną. Suaugęs vėžlys turėtų gauti maistą kas antrą dieną – kas dvi. Apytikslis maisto kiekis yra pusė vėžlio kiauto dydžio. Vandens vėžliams duodama tiek maisto, kiek vėžlys suvalgo per valandą. Likęs maistas pašalinamas arba vėžlys grąžinamas iš darželio, kuriame buvo šeriamas, į akvariumą. Išsekusius vėžlius (odelė yra toli už letenų) reikėtų maitinti kasdien, reguliariai maudyti (kas dieną ar kas antrą dieną) ir kiek jie suėda, galima dėti daugiau baltymų (sausumos vėžliams tai pupelės). Vėžliams, kurie yra riebūs (išsikišę iš kiauto ir negalintys jame pasislėpti) – maistą reikia duoti kas antrą dieną, vengiant maisto, kuriame gausu baltymų.

Vėžlys valgo žemę

Jei vėžlys valgo žolę, šieną, popierių, pjuvenas, tada jam trūksta skaidulų. Tai gali sukelti žarnyno užsikimšimą. Jei taip jau atsitiko, turime palaukti, kol ji išvalys, ką suvalgė. Jei vėžlys prarado apetitą, turėtumėte jį parodyti herpetologui. Kad nepasikartotų, duokite vėžliui minkšto pievų žolės šieno. Dėl drastiškesnių priemonių ląstelienos galite nusipirkti prekybos centrų dietiniame skyriuje ir dėti į vėžlių maistą.

Vėžlys valgo smėlį ar akmenis, jei nėra pakankamai mineralinės mitybos, tai yra kalcio. Dėl tos pačios priežasties vėžliai bando rasti ir valgyti kažką balto, panašaus į natūralų kalcį. Akmenys ir smėlis, nebūdami kalcio, neištirps vėžlio skrandyje. Na, o jei jie išeis su išmatomis, o jei ne, tai bus žarnyno užsikimšimas, kurį labai sunku gydyti. Jei vėžlys suėdė akmenis, tiesiog dažniau maudykite šiltame vandenyje ir palaukite, kol akmenys patys išsiskirs. Bet jei ji prarado apetitą, turėtumėte pasidaryti rentgeno nuotrauką ir pažiūrėti, ar suėsti akmenys liko vėžliuke. Jei taip, vėžlį būtina parodyti veterinarijos gydytojui. Jums gali prireikti klizmos ar net operacijos. Kad situacija nepasikartotų, pakeiskite dirvą terariume didesniais akmenukais (akmenukų dydis turi būti 1,5–2.5 karto didesnis už vėžlio galvą) ir nepaleiskite vėžlio į vietas, kur yra smėlio. ir smulkūs akmenukai. Taip pat pradėkite maitinti mineraliniu roplių maistu maistu ir į terariumą įdėkite sepijos kaulą. Vėžlys pats jį nugraužs, jei to norės. Tai taikoma ir vandens vėžliams, ir sausumos vėžliams.

Laukinėje gamtoje gyvenantys vėžliai dažnai vartoja akmenis, tačiau tai nesukelia problemų. Kodėl? Faktas yra tas, kad laukinių vėžlių racione skaidulų kiekis yra toks didelis, kad jie saugiai praeina per virškinimo sistemą, joje nesikaupdami. Tai patvirtino rentgeno tyrimai. Tačiau jei nelaisvėje laikomų vėžlių racione yra mažai skaidulų, šis transportavimo mechanizmas sutrinka, todėl gali kilti problemų dėl smėlio, žvyro ar uolų.

Jei jūsų vėžlio išmatos yra šlapios, skystos ir neturi tokių skaidulų kaip ši, tai yra aiškus signalas persvarstyti ir pagerinti mitybą. Tai ne tik paveikia akmenų ar smėlio transportavimą virškinamuoju traktu, bet ir daro didelę įtaką bendrai vėžlių sveikatai bei augimo greičiui. Dauguma augintinių auga per greitai, o tai savo ruožtu labai veikia kaulų tankį.