Vėžlių lukštų ligos: klinikinės apraiškos

Kas yra apvalkalas?

Apvalkalas yra pasyvi apsauga, savotiškas vėžlio šarvas, susiliejęs su jo kūnu. Tiesą sakant, karkasas yra susilieję šonkauliai ir stuburas, padengtas raguotomis sruogomis arba, rečiau, oda (kai kurioms vandens rūšims).

Vėžlys yra vienintelis gyvūnas, kurio pečių ašmenys yra krūtinės viduje, ty kiaute.

Karapasas susideda iš nugarinės dalies (dažniausiai išgaubtos) – karpinės ir pilvinės (plokščios) dalies – plastrono, sujungtos kauliniu tilteliu. Karapasas ir plastronas yra suformuoti iš kaulo pagrindo, kurio išorėje yra stiprios raginės plokštelės arba įdubimai. Tiesą sakant, plastrono kaulinis rėmas yra roplio šonkauliai ir raktikauliai. 

Vėžlio skeletas:

Svarbu suprasti, kad kiautas yra vėžlio organas ir yra tiesiogiai susijęs su jo turiniu. Tai reikia paaiškinti ir vaikams. Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai bando įsmeigti pieštuką (ar kitą daiktą) tarp vėžlio kiauto ir kūno – ir taip smarkiai pakenkti augintiniui.

Kokie apvalkalo pakeitimai turėtų jus įspėti?

• Žala.

Deja, fizinis apvalkalo pažeidimas yra dažnas reiškinys, ypač vėžliams. Jei savininkas yra toks neatsargus, kad leidžia vėžliui vaikščioti po butą, sužalojimai yra beveik neišvengiami. Keliaudamas po butą, augintinis gali nukristi iš aukščio arba pažeisti kiautą, užlipęs į sunkiai pasiekiamą vietą. Jie gali netyčia užlipti, uždėti baldus ir net šuo gali apgraužti. Atsakingas savininkas turėtų stengtis pašalinti tokių sužalojimų galimybę ir reguliariai tikrinti, ar korpusas nepažeistas ir įtrūkęs.

Karapaso sužalojimai sėkmingai gydomi chirurginiu būdu, jei nevėluoja apsilankyti pas gydytoją.

Pastebėję kiauto sužalojimą, nedvejokite ir nuveskite savo augintinį apžiūrai pas specialistą (herpetologą).

• Lukštų lupimasis.

Sausumos vėžliams tai paprastai neįvyksta. Panašus procesas rodo rimtą bakterinę ar grybelinę infekciją.

Vandens vėžliams nedidelis lukšto lupimasis gali reikšti išlydymą. Bet jei negyvi žvynai yra dideli ir toks „lydymas“ tęsiasi ilgą laiką, tai yra rimta priežastis skambėti pavojaus signalui ir apsilankyti pas gydytoją. Greičiausiai kalbame apie grybelines ligas. Ypač jei vėžliui parausta membranos tarp pirštų ir kaklo oda, o vandenyje pastebimas drumstumas ar už vėžlio besiveliančios gleivės.

• Spalvos pakitimai.

Sergant A hipovitaminoze, apvalkalas tampa ne tik minkštas, bet ir pašviesėja, tampa tarsi plastikas.

Jei po skydu susidarė tamsus skystis, panašus į kraują, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Taip pasireiškia inkstų nepakankamumas arba sepsis. Deja, tai dažniausiai nutinka terminalo etapuose.

Kalbant apie gėlavandenius vėžlius, turėtumėte būti įspėjami dėl rausvų šiurkščių dėmių atsiradimo ant kiauto. Tai yra bakterinės infekcijos požymis. Laiku neatlikus kokybiško gydymo, viršutinis apvalkalo sluoksnis pradės nykti, o ateityje sunaikinimas pereis į kaulus ir kitas kūno sistemas.

• Švelnus apvalkalas.

Jei nekalbame apie minkštakūnių vėžlių rūšis, tai minkštas kiautas rodo netinkamas vėžlio laikymo sąlygas ir vitamino D trūkumą organizme. Tai rimta problema, kuri, laiku nesikišant, sukelia liūdniausias pasekmes. Būtinai pasikonsultuokite su specialistu, peržiūrėkite augintinio sąlygas ir jo mitybą. Galbūt vėžliui trūksta naudingų elementų pašaruose ar ultravioletinėje spinduliuotėje. 

Vėžlio kiautui sustiprinti skiriami specialūs vėžliams skirti pašarų priedai. Taip pat būtina peržiūrėti mitybą ir sulaikymo sąlygas.

• Neteisinga apvalkalo forma.

Sergant medžiagų apykaitos liga (rachitu), apvalkalo forma gali pasikeisti negrįžtamai. Svarbu stebėti pokyčių pradžią ir laiku koreguoti mitybą bei sulaikymo sąlygas.

• Dumbliai ant kiauto.

Dumblių susidarymas ant vandens vėžlių kiautų yra normalus, bet tik tuo atveju, jei tai nedidelis kiekis. Dumblių perteklius sukelia sruogų pleiskanojimą ir vėliau apvalkalo sunaikinimą. 

Dumbliai atsiranda dėl nedažnų vandens kaitos, netinkamos higienos ar per ryškios šviesos terariume. Norint juos pašalinti, lukštas apdorojamas specialiu tirpalu (rekomendavus gydytojui), o akvariumas kruopščiai išvalomas.

Tai yra ženklai, į kuriuos visada turėtumėte atkreipti dėmesį. Nepamirškite, kad jūsų augintinio sveikata ir gyvenimas priklauso nuo savalaikio apsilankymo pas herpetologą ir tolesnio gydymo. Labai dažnai dėl šeimininkų neatidumo ir delsimo vėžlių ligos pereina į negrįžtamą stadiją.

Būkite atsargūs ir pasirūpinkite savo mažaisiais draugais!