Šetlando poniai
Arklių veislės

Šetlando poniai

Šetlando poniai

Veislės istorija

Šetlando ponis yra universali arklių veislė, plačiai paplitusi visame pasaulyje. Tai viena iš gausiausių arklių veislių apskritai ir populiariausia tarp ponių veislių.

Šetlando ponio išvaizda yra žinoma visiems, nes ji tapo savotišku visų mažų arklių simboliu, tačiau mažai žmonių žino, kad tai yra viena iš seniausių žirgų veislių ir, be to, ne dekoratyvi, bet gana darbinga.

Šios veislės kilmė yra Šetlando salos prie Škotijos krantų. Arkliai šiose salose gyveno jau antrajame tūkstantmetyje prieš Kristų, kadangi salos buvo gana izoliuotos nuo žemyno, galima manyti, kad šie arkliai buvo tiesioginiai šiuolaikinių ponių protėviai.

Šetlando salų klimatas yra sunkesnis nei maždaug. Didžiojoje Britanijoje žiemą nuolat sninga, o dideli šalčiai nėra neįprasti, todėl Šetlando poniai prisitaikė ištverti bet kokius oro sunkumus. Jie taip pat išsiskyrė nepretenzingumu, sveikata, ilgaamžiškumu.

Jie buvo naudojami paprastame vietiniame ūkyje – durpėms iš pelkių ir anglims iš kasyklų šalinti, prekėms ir raiteliams vežti, pagalbiniams darbams. Tokiomis sąlygomis Šetlando salose susiformavo universali veislė, vienodai tinkanti balneliui, pakinktai ir pakinktai. Vietiniai žirgai – neapsakomi, bet labai stiprūs – patraukė britų žirgų augintojų dėmesį, o 1890 metais buvo sukurta šios veislės kilmės knyga. Nuo tada Šetlando poniai išplito visame pasaulyje.

Veislės išorės ypatybės

Šetlando poniai yra viena trumpiausių veislių (aukštis ties ketera 75-107 cm). Nepaisant mažo ūgio, šie žirgai turi stiprią konstituciją. Jie turi mažą galvą, dažnai įgaubtą, mažas ausis ir plačiai išsidėsčiusias akis. Kaklas trumpas ir raumeningas. Krūtinė ir ketera gerai išvystyta. Nugara trumpa ir plati, kryžius suapvalintas, o pilvas didelis ir nukaręs. Galūnės trumpos, kauluotos, kanopos stiprios, apvalios. Apskritai šios veislės arkliai labiau primena mažus sunkiasvorius sunkvežimius.

Išskirtinis Šetlando ponių bruožas – ilgi, šiurkštūs kūno plaukai, labai ilgi ir stori karčiai bei uodega. Tokia vilna apsaugojo Šetlando ponius nuo šalčio; dabar, stabiliai prižiūrint šiuos arklius, jie dažnai kerpa. Beveik visos veislės spalvos. Dažniausiai sutinkami juodi, pilki, raudoni, lakštingalos, rausvieji ir chubarny poniai.

Tai drąsūs ir savarankiški žirgai, įpratę rūpintis savimi ir gyventi savo protu.

Paraiškos ir pasiekimai

Šetlando poniai dabar atsisakė savo darbo ir yra sportiniai bei pramoginiai žirgai. Poniai yra plačiai naudojami įvairiose pramonės šakose. Visų pirma, tai yra nepamainomi žirgai vaikų žirgų klubams, jodinėjimas poniu sumažina traumų riziką, todėl vaikai jodinėti poniu gali mokytis nuo 4 metų.

Poniai dažnai naudojami vaikų sveikatą gerinančiuose jojimo kursuose – hipoterapijoje. Be to, dėl šių žirgų kompaktiško dydžio ir sumanumo žmonės naudojo Šetlando ponius kaip aklųjų vadovus.

Taip pat ši veislė dažnai laikoma tiesiog kaip eksponatai zoologijos sodų vaikų kampeliuose.

Palikti atsakymą