Šalutinis poveikis katėms po vakcinacijos nuo pasiutligės ir kitų ligų
Turinys
Kodėl reikia vakcinuoti gyvūną
Nepaisant medicinos ir mokslo pažangos, šiuo metu nėra tikrų antivirusinių vaistų, kurie būtų nukreipti į konkretų virusą ir sunaikintų jį kaip bakterijos. Todėl, gydant virusines ligas, profilaktika yra geriausias gydymas! Iki šiol vakcinacija yra vienintelis patikimas būdas išvengti infekcinių ligų ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei augintinis nebus paskiepytas, jam gresia infekcinės ligos ir jis gali susirgti bet kuriuo gyvenimo etapu, o tai susiję su gyvūno gyvenimo kokybės ir kiekybės pablogėjimu, finansinėmis gydymo išlaidomis ir moraliniais rūpesčiais. gydymo ir reabilitacijos laikotarpis.
Nuo kokių ligų skiepijamos katės?
Katės skiepijamos nuo šių ligų: pasiutligės, kačių panleukopenijos, kačių herpeso viruso infekcijos, kačių kalicivirusinės infekcijos, chlamidijos, bordeteliozės ir kačių leukemijos viruso. Reikia pažymėti, kad pagrindinės (rekomenduojamos) vakcinos katėms yra vakcinos nuo pasiutligės, panleukopenijos, herpeso viruso ir kaliciviruso. Papildomi (naudojami pasirinktinai) yra skiepai nuo chlamidijų, bordetelizės ir kačių virusinės leukemijos.
Pasiutligė
Gyvūnų ir žmonių mirtina virusinė liga, kurią sukelia pasiutligės virusas, įkandus užsikrėtusiam gyvūnui, kuriai būdingi dideli centrinės nervų sistemos pažeidimai ir baigiasi mirtimi. Mūsų šalyje teisės aktų reikalavimai numato privalomą vakcinaciją nuo pasiutligės, be to, jis reikalingas vykstant į tarptautines keliones su augintiniais. Pirmoji vakcinacija atliekama sulaukus 12 savaičių, po metų – revakcinacija, vėliau – kartą per metus iki gyvos galvos.
Po vakcinacijos nuo pasiutligės katė gali jaustis blogai, tačiau ši reakcija yra priimtina ir praeina per dieną.
Kačių panleukopenija (FPV)
Labai užkrečiama virusinė kačių liga, kuriai būdingas virškinamojo trakto pažeidimas. Dažniausiai serga jaunesni nei vienerių metų gyvūnai. Turi didelį mirtingumą tarp kačiukų iki 6 mėnesių. Virusas perduodamas natūraliomis gyvūno išskyromis (vėmalais, išmatomis, seilėmis, šlapimu). Rekomenduojamas skiepijimo grafikas: iš pradžių – 6-8 savaites, vėliau – kas 2-4 savaites iki 16 savaičių amžiaus, revakcinacija – kartą per 1 metus, vėliau – ne dažniau kaip 1 kartą per 3 metus. Moterys turi būti skiepijamos prieš nėštumą, o ne nėštumo metu.
Kačių herpeso viruso infekcija (rinotracheitas) (FHV-1)
Ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų ir akių junginės liga, kuriai būdingas čiaudulys, išskyros iš nosies, konjunktyvitas. Dažniausiai serga jauni gyvūnai. Net ir pasveikus, jis daug metų išlieka organizme latentinėje (paslėptoje) formoje; streso ar nusilpusio imuniteto metu infekcija vėl suaktyvėja. Rekomenduojamas skiepijimo grafikas: iš pradžių – 6-8 savaites, vėliau – kas 2-4 savaites iki 16 savaičių amžiaus, revakcinacija – kartą per metus. Tada kates, turinčias mažą infekcijos riziką (namines kates, kurios nevaikšto ir nekontaktuoja), leidžiama skiepyti kartą per 1 metus. Kates, kurioms yra padidinta rizika užsikrėsti (katės vienos, parodos gyvūnai, veisime dalyvaujantys asmenys ir kt.), rekomenduojama skiepyti kasmet.
Kačių kalicivirusas (FCV)
Ūminė, labai užkrečiama kačių infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti karščiavimu, sloga, akimis, burnos opomis, dantenų uždegimu, o esant netipinei ligos eigai, gali būti šlubavimas. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti sisteminis kalicivirusas, kuris turi didelį sergančių kačių mirtingumą. Rekomenduojamas skiepijimo grafikas: iš pradžių – 6-8 savaites, vėliau – kas 2-4 savaites iki 16 savaičių amžiaus, revakcinacija – kartą per metus. Tada kates, turinčias mažą užsikrėtimo riziką, galima skiepyti kartą per 1 metus. Kates, kurioms yra didesnė rizika užsikrėsti, rekomenduojama skiepyti kasmet.
Virusinė kačių leukemija (FeLV)
Itin pavojinga liga, kuri pažeidžia kačių imuninę sistemą, sukelia mažakraujystę, gali sukelti navikinius procesus žarnyne, limfmazgiuose (limfoma). Vakcinacija nuo kačių leukemijos viruso yra neprivaloma, tačiau jos naudojimą lemia kiekvienos katės gyvenimo būdas ir suvokiama rizika. Kadangi leukemijos virusas perduodamas per seiles įdrėskus ir įkandus, kates, kurios išeina į gatvę arba gyvena kartu su gyvūnais, turinčiais išėjimą į gatvę, taip pat tuos, kurie užsiima veisimu, yra itin svarbios vakcinacijos. Pirmoji vakcinacija atliekama sulaukus aštuonių savaičių, revakcinuojama – po 4 savaičių, o vėliau – 1 kartą per metus. Tik FeLV neigiami gyvūnai turi būti skiepijami, ty prieš vakcinaciją būtina atlikti kačių leukemijos viruso analizę (greitasis testas ir PGR).
Kokios ten vakcinos
Mūsų rinkoje yra įvairių rūšių vakcinų. Dažniausios iš jų yra modifikuotos gyvos vakcinos: Nobivac Tricat Trio/Ducat/Vv, Purevax RCP/RCPCh/FeLV, Feligen RCP ir inaktyvuota (nužudyta) naminė vakcina Multifel.
Nobivac (Nobivac)
Olandijos vakcinų kompanija MSD, kuri yra kelių versijų:
Nobivac Tricat Trio yra modifikuota gyva vakcina (MLV) nuo panleukopenijos, herpeso viruso ir kaliciviruso;
Nobivac Ducat – MZhV nuo herpeso viruso ir kaliciviruso;
Nobivac Vv – MZhV nuo kačių bordetelozės;
Nobivac Rabies yra inaktyvuota pasiutligės vakcina.
Purevax
Prancūziška vakcina iš Boehringer Ingelheim (Merial), kurios sudėtyje nėra adjuvanto (imuninio atsako stipriklio), pagal veterinarų asociacijų rekomendacijas, ir kuri yra rinkoje kelių versijų:
Purevax RCP – MZhV nuo panleukopenijos, herpeso viruso ir kaliciviruso;
Purevax RCPCh – MZhV nuo panleukopenijos, herpeso viruso, kačių kaliciviruso ir chlamidijų;
Purevax FeLV yra vienintelė Rusijos rinkoje esanti vakcina nuo kačių virusinės leukemijos.
Rabizinas
Prancūzijos pasiutligės vakcina iš Boehringer Ingelheim (Merial), inaktyvuota, be adjuvanto.
Feligen CRP/R
Virbac prancūziška vakcina kačių kaliciviruso, rinotracheito ir panleukopenijos profilaktikai, antrasis vakcinos komponentas yra susilpninta (susilpninta) pasiutligės vakcina.
Multikanas 4
Tai naminė inaktyvuota vakcina nuo kačių kaliciviruso, rinotracheito, panleukopenijos ir chlamidijų.
Kokiais atvejais negalima skiepytis
Vakcinuojama tik kliniškai sveikiems gyvūnams, todėl bet kokie simptomai (karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, išskyros iš nosies ir akių, čiaudulys, burnos išopėjimas, bendras negalavimas, atsisakymas ėsti ir kt.) yra kontraindikacija skiepytis. Negalima vakcinuoti gyvūnų, kuriems taikoma imunosupresinė terapija (ciklosporinas, gliukokortikosteroidai, chemoterapiniai vaistai), intervalas tarp paskutinės vaisto dozės ir vakcinacijos turi būti bent dvi savaitės. Siekiant išvengti centrinės nervų sistemos sutrikimų (smegenėlių pažeidimo – smegenėlių ataksijos), kačiukus iki 6 savaičių amžiaus griežtai draudžiama skiepyti kačių panleukopenijos (FPV) vakcina. Nėščios katės neturėtų būti skiepijamos modifikuota gyva kačių panleukopenijos vakcina, nes kyla pavojus, kad virusas bus perduotas vaisiui ir jose išsivystys vaisiaus patologijos. Gyvomis vakcinomis negalima skiepyti kačių, kurių imunitetas labai susilpnėjęs (pvz., kačių leukemijos viruso ar virusinio imunodeficito), nes praradus viruso replikacijos kontrolę („dauginimąsi“), po vakcinacijos gali atsirasti klinikinių simptomų.
Gerovė ir normali katės reakcija į skiepus
Šiuolaikinės vakcinos yra gana saugios, o nepageidaujamos jų reakcijos yra labai retos. Paprastai, laikantis visų vakcinacijos taisyklių, kurios apima privalomą gyvūno apžiūrą veterinarijos gydytojo, anamnezę ir individualų požiūrį, katės savijauta po vakcinacijos nesikeičia, guzelis injekcijos vietoje yra priimtinas. Be to, kačiuko elgesys po vakcinacijos dažniausiai išlieka toks pat, tačiau retais atvejais kūdikis yra šiek tiek mieguistas.
Katė po vakcinacijos nuo pasiutligės pirmą dieną gali būti mieguista, galimas nedidelis ir trumpalaikis kūno temperatūros padidėjimas, keletą dienų gali atsirasti guzas injekcijos vietoje.
Reakcijos ir komplikacijos katėms po vakcinacijos
Poinjekcinė fibrosarkoma
Tai labai reta komplikacija katėms po vakcinacijos. Jo priežastis yra bet kokio vaisto įvedimas po oda, įskaitant vakciną. Jis gali sukelti vietinį uždegimą (guzelis toje vietoje po vakcinacijos), o jei šis uždegimas nepraeina, gali virsti lėtiniu, o vėliau – navikiniu procesu. Įrodyta, kad vakcinos tipas, jos sudėtis, adjuvanto buvimas ar nebuvimas neturi įtakos fibrosarkomos po injekcijos tikimybei, tačiau labiau įtakoja suleisto tirpalo temperatūra. Kuo šaltesnis tirpalas prieš vartojimą, tuo didesnė vietinio uždegimo atsiradimo rizika, po vakcinacijos atsiradimo guzeliui, perėjimo prie lėtinio uždegimo, taigi ir auglio proceso išsivystymo rizika. Jei per mėnesį po vakcinacijos katės gumbas neišnyksta, rekomenduojama šį darinį pašalinti chirurginiu būdu ir nusiųsti medžiagą histologiniam tyrimui.
Letargija, apetito praradimas
Šiuos simptomus galima pastebėti kačiukams ir suaugusioms katėms, tačiau šios reakcijos nėra tiesiogiai susijusios su vakcinacija. Jei po vakcinacijos katė yra mieguista ne ilgiau kaip dieną arba blogai valgo, tai yra dėl streso po apsilankymo klinikoje ir pačios manipuliacijos, o ne dėl reakcijos į vaistą. Jei kačiukas yra vangus ir prastai valgo ilgiau nei parą po vakcinacijos, tuomet norint išsiaiškinti galimas priežastis, verta jį parodyti veterinarijos gydytojui.
vėmimas
Taip pat, jei katė po vakcinacijos vemia, būtina apsilankyti pas veterinarą, nes tai gali būti kokios nors virškinamojo trakto ligos simptomas ir neturi nieko bendra su neseniai atlikta vakcinacija.
Liūdesys
Jį galima pastebėti kačiukui po vakcinos suleidimo, jei ji buvo suleista į šlaunies raumenis. Ši būklė paprastai išnyksta per dieną. Kai kuriais atvejais, kai vaistas patenka į sėdimąjį nervą, gali būti stebimas ilgalaikis dubens galūnės šlubavimas, paralyžius. Tokiu atveju augintinį rekomenduojama parodyti specialistui.
Infekcinės ligos vystymasis po vakcinacijos
Dažniausia priežastis, dėl kurios kačiukas suserga po vakcinacijos, yra ta, kad gyvūnas jau buvo užsikrėtęs prieš skiepijimą ir buvo inkubaciniame periode, kai simptomų dar nėra.
Laikinas kūno temperatūros padidėjimas
Šis simptomas po vakcinacijos yra nedidelė nepageidaujama reakcija ir dažniausiai yra laikina (praėjus kelioms valandoms po vakcinacijos). Bet jei katė suserga per parą po vakcinacijos, išlieka aukšta temperatūra, būtina ją parodyti veterinarijos specialistui.
Odos vaskulitas
Tai uždegiminė odos kraujagyslių liga, kuriai būdingas paraudimas, patinimas, hiperpigmentacija, alopecija, opos ir pluta ant odos. Tai labai reta nepageidaujama reakcija, kuri gali pasireikšti po vakcinacijos nuo pasiutligės.
I tipo padidėjęs jautrumas
Tai įvairios alerginės odos reakcijos: snukio patinimas, odos niežėjimas, dilgėlinė. Tai gali sukelti bet kokia vakcina. Ši komplikacija susijusi su greito tipo reakcijomis ir paprastai pasireiškia per pirmąsias valandas po vakcinacijos. Ši alerginė reakcija, žinoma, kelia tam tikrą pavojų, tačiau laiku aptikus ir padedant, ji greitai praeina. Yra žinoma, kad vyraujantis antigenas, sukeliantis šias reakcijas, yra galvijų serumo albuminas. Jis patenka į vakciną jos gamybos metu. Šiuolaikinėse vakcinose albumino koncentracija žymiai sumažėja ir atitinkamai sumažėja nepageidaujamų reakcijų rizika.
Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus
Lapkritis 12, 2021
Atnaujinta: lapkričio 18, 2021
