Papūgos ligos požymiai
Paukščiai

Papūgos ligos požymiai

 Papūgos savininkas turi atidžiai stebėti augintinio elgesį, nes pagal jį galima spręsti apie plunksnuoto draugo gerovę. Atpažinti ligą pradinėje stadijoje nėra lengva, tačiau rimtos ligos požymiai atsiranda per vieną dieną. Reikėtų atidžiai apžiūrėti savo augintinį, atkreipiant dėmesį į uodegą – sveiko paukščio jis švarus, be akių išmatų pėdsakų – normaliai švarus, gyvas ir be gleivių raguoto snapo būklė yra sveikatos požymis, kai yra lygūs, be įtrūkimų ir išsisluoksniavimo, raguotų žvynelių būklė ant kojų – idealiai lygūs, ploni ir blizgūs. Kalbant apie elgesį, sveika papūga yra aktyvi ir ryškiai reaguoja į aplinką, noriai maudosi, dainuoja ar skleidžia kitus būdingus garsus. Sergantis paukštis dažniausiai būna prislėgtas, prislėgtas, dieną miega, slėpdamas galvą po sparnu, atsisako maitintis, nesivalo plunksnų. 

Ženklai, kurie turėtų jus įspėti

  • Letargija, mieguistumas.
  • Viduriavimas.
  • Apetito stoka.
  • Raukšlėtos plunksnos.
  • Sutriko kvėpavimas.
  • Gleivinės išskyros iš nosies.
  • Čiaudėjimas
  • Išaugos ant letenų ar snapo.
  • Drebulys.

 

Svarbu laiku suteikti pagalbą. Juk papūgos pasižymi greita medžiagų apykaita, net 12 valandų maisto atsisakymas gali būti mirtinas. Todėl pastebėję šiuos simptomus nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. 

 

Informacija, padėsianti išsaugoti jūsų augintinį

Norint tinkamai diagnozuoti, veterinarijos gydytojui reikės informacijos apie jūsų papūgą. Stenkitės kuo tiksliau ir patikimiau atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Kur ir kada buvo pirkta papūga.
  2. Kiek paukščiui metų.
  3. Sulaikymo sąlygos (narves ar voljeras, vienišas arba laikomas su kitais paukščiais, fizinis aktyvumas ir kt.)
  4. Kokį maistą vartojate, ar dietoje yra vitaminų ir maisto papildų.
  5. Kada atsirado pirmieji ligos požymiai?
  6. Kas anksčiau sužeidė papūgą.
  7. Su kuo pastaruoju metu bendrauji, ar į namus atneštas naujas paukštis. 

Sergant lengva ligos forma, papūgai vaistų galite duoti patys, įpylę į maistą, vandenį arba užkasę tiesiai į snapą. Svarbiausia yra griežtai laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų. Sergant rimtesnėmis ligomis, gali prireikti injekcijų: po oda, į raumenis ar į veną. 

Palikti atsakymą