Paukščiai giesmininkai namuose

 Papūgos jau seniai tapo įprastu paukščiu namuose. Tačiau nepamirškite, kad yra daugybė paukščių rūšių, kurios džiugina ryškia išvaizda ir melodingomis dainomis. Mažai kas pastebi, kad mūsų „vietiniai“ paukščių faunos atstovai gali tapti nuostabiais plunksnuotais augintiniais. Ir jei jūsų namuose apsigyveno tikra baltarusiška egzotika, tai, visų pirma, tai yra rodiklis, kad jį prižiūrintis asmuo yra išskirtinis ir atsakingas žmogus. 

Kurį paukštį giesmininką pasirinkti?

Kaip manote, kokius paukščius kasdien galite pamatyti ar išgirsti už savo lango? Dažniausiai tai yra praeiviai. Apsvarstykite kelis šio atskyrimo atstovus, nepretenzingus ir tinkamus laikyti namuose. Dažniausiai narvuose yra siskų, bulkilių, stepinių šokių, kikilių, sterkų, auksakilių ir žalumynų. Tai toli gražu ne visų rūšių paukščiai, kuriuos galima prisijaukinti. Prieš įsigydami tokį augintinį, turėtumėte išstudijuoti daug literatūros ir sužinoti, kad šiems paukščiams reikia ypatingo dėmesio. Negalima tiesiog pagauti paukščio iš gamtos ir įdėti jį į narvą. Greičiausiai ji tiesiog mirs. Turime veikti išmintingai ir kantrūs. Laukinių paukščių giesmininkų parduodant iš privačių paukščių augintojų retai galima rasti, tačiau pasisekus reikėtų atkreipti dėmesį į javaėdžius paukščius, nes vabzdžiaėdžius paukščius gana sunku išlaikyti būtent dėl ​​jų mitybos. Pirmasis paukštis, kurį galima rekomenduoti pradedantiesiems zoologijos sodo mylėtojams – siskinas. Kai jį pažinsi, amžinai liksi prisirišęs prie šio nuostabaus paukščio. Nepaisant kuklios išvaizdos, siskinas sužavi savo grakštumu ir gyvumu jau iš pirmo susitikimo. O ilgesnė pažintis čižikas stebina savo patiklumu ir prisitaikymu. Per kelias dienas jis nustoja drovus žmonių, pripranta skristi iš narvo ir grįžta atgal.

Iš visų namų jis dažniausiai išskiria tą, kuris juo rūpinasi. Ir būtent šiam žmogui jis nukreips visus skanėsto ar maudymosi „prašymus“, pakeldamas plunksnas ant galvos, šokinėdamas palei ešerį kuo arčiau savo asmens. O apsigyvenę namuose siskinukai visiškai nejaučia laisvės troškimo ir gali gyventi iki 10-12 metų. Siaulės prijaukinimas slypi per meilę skanumynams. Vieniems labiau patinka saulėgrąžų sėklos, kiti kanapės, treti pušies riešutai. Siskino giesmė – švelnus, melodingas čiulbėjimas, kuris jį palankiai išskiria, pavyzdžiui, iš papūgų aštriu ir garsiu balsu. Apsuptas kitų dainininkų, siskinas savo dainą praturtina skolintais keliais. Pagautas patinas narve pradeda giedoti pirmą ar antrą savaitę ir stropiai dainuoja ištisus metus, neįskaitant lydymosi periodų. Patelės siskinai dažniausiai negieda, bet pasitaiko ir dainuojančių.

 Be siskinų, juodgalvį gana lengva laikyti. auksakalis su savo ryškia, tikrai protinga spalva, raudona krūtine kurtinis su melodingu švilpuku ir girgždėjimu, protingas kikilis, kurios spalva nepasiduos papūgoms.

Kaip namuose laikyti paukščius giesmininkus?

Giesmininkai gali būti laikomi narvuose, narveliuose ir voljeruose, viskas priklauso nuo augintinių skaičiaus. Jie turi būti dedami 40–50 cm atstumu nuo grindų ir aukščiau. Kasdien keisdami maistą ir vandenį, nedarykite staigių judesių. Prie narvų ir voljerų reikia prieiti atsargiai, kalbėdamiesi su paukščiais potekste. Tik su tokiu gydymu jie greitai pripranta prie žmogaus. Taip pat reikėtų vengti skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Aštrus triukšmas, netikėtas nepažįstamo žmogaus pasirodymas šalia narvo, staigus šviesos įjungimas arba išjungimas labai išgąsdina paukščius ir gali sukelti jų mirtį. Nerekomenduojama narvuose ir voljeruose apgyvendinti daug paukščių, nes tai lemia greitą jų užteršimą, dėl kurio gali kilti ligų protrūkis. Nauji paukščiai turėtų būti įkurdinti patalpose ryte, kad dieną jie priprastų prie laikymo sąlygų ir galėtų lengvai pernakvoti. Priešingu atveju, neturėdami laiko prisitaikyti, jie elgsis neramiai, daužysis į strypus, gali susižeisti. Paukščius laikyti kartu reikia parinkti atsižvelgiant į jų dydį ir elgesį. Javus lesančių paukščių racionas dažniausiai susideda iš įvairių augalų sėklų mišinio. Tačiau negalima apsiriboti tik grūdais, pašaro sudėtyje būtinai turi būti įvairių rūšių soros, kanarėlių sėklos, avižiniai dribsniai, avižos, rapsai, rapsai, linų sėmenys, salotų sėklos, spygliuočių medžių sėklos, kanapės, saulėgrąžos, chumiza, varnalėša, quinoa, pievų žolės, taip pat auginami javai – kviečiai ir rugiai, kukurūzai. Be išvardytų komponentų, racione turi būti žaliųjų pašarų, uogų, daržovių ir vaisių, įvairių medžių ir krūmų pumpurų. Kartais į racioną reikėtų įtraukti gyvūninės kilmės maisto – skruzdžių lėliukių, virtų kiaušinių, miltų kirmėlių, sausų gamarų. Pašarų mišinių sudėtis nustatoma atsižvelgiant į paukščių rūšį ir individualias savybes, o sudedamųjų dalių santykis turėtų būti keičiamas atsižvelgiant į skonį. Deja, naminių gyvūnėlių parduotuvėse pašarų laukiniams paukščiams praktiškai nėra, tuomet galite imti pašarus kikiliams ir kanarėlėms, o likusius komponentus nuimti patys. Dietoje turi būti mineralų mišinio, kreidos ir sepijos. Kaip matote, kambarinių paukščių šėrimas yra kasdienis ir toli gražu ne paprastas rūpestis. Vienintelis paukščių giesmininkų laikymo trūkumas – gana skystos jų išmatos, į tai reikėtų atsižvelgti valant ir renkantis patalynę narvo dugnui. Tinkamai prižiūrimas jūsų plunksnuotasis augintinis džiugins jus savo dainavimu, judrumu ir ilgaamžiškumu.