Įvairių šunų ligų simptomai

Dažnai liga pasireiškia keliais simptomais vienu metu. Pavyzdžiui, šunų marą dažniausiai lydi karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, išskyros iš nosies ir akių. Vėlesnėje ligos stadijoje gali atsirasti traukulių ir tikų, kurie dažniausiai siejami su maro viruso sukeltu nervų sistemos pažeidimu.

Bendrieji ir specifiniai simptomai

Simptomai yra bendri ir specifiniai. Dažni simptomai yra simptomai, kurie pasireiškia beveik visoms ligoms. Pavyzdžiui, vėmimas ir viduriavimas gali būti stebimi sergant virusinėmis infekcijomis, apsinuodijus, pažeidžiant mitybą (stress dėl maisto), kaip šalutinis vaistų poveikis, sergant helminto infekcija ir kt.

Specifiniai simptomai yra retesni ir dažniausiai yra susiję su konkrečia liga ar ligų grupe. Geras pavyzdys – piroplazmoze sergančio šuns šlapimo spalvos pakitimas iki beveik juodos, o tai susiję su aktyviu raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimu dėl babezijos infekcijos.

Padidėjęs troškulys ir šlapimo kiekio padidėjimas yra konkretesnis simptomas, būdingas cukriniam diabetui, lėtiniam inkstų nepakankamumui ir gimdos uždegimui, o simptomas yra tas pats, tačiau šio reiškinio mechanizmai yra visiškai skirtingi.

Kartais ligos vystosi netipiškai, tada gali nebūti net būdingų simptomų.

Ūminiai ir lėtiniai simptomai

Simptomai gali būti ūmūs arba lėtiniai. Pavyzdžiui, viduriavimas gali prasidėti staigiai ir staiga – sergant virusine infekcija, arba kartą per savaitę 3–4 mėnesius – sergant storosios žarnos ligomis. Šuo gali staiga pradėti šlubuoti pasitempęs ar susižeidęs arba šlubuoti tik ryte, iškart po pabudimo, kas būdinga artritui. Taip pat šlubavimas gali būti ryškus, gali būti beveik nepastebimas arba atsirasti tik po fizinio krūvio.

Subtilūs simptomai

Simptomai gali būti beveik nepastebimi. Pavyzdžiui, vidutinio sunkumo išskyros iš kilpos (moters vulvos) su piometra (gimdos uždegimu) šeimininkui gali būti neaiškios, nes šuo bus reguliariai laižomas, o šį simptomą taip pat galima supainioti su normalios rujos apraiškomis.

Pūkuotų šunų, tokių kaip koliai ar haskiai, kūno masės pokytis paprastai nėra toks akivaizdus kaip lygiaplaukių veislių, tokių kaip dobermanai ar bokseriai.

Šuns nenoras bėgti pasivaikščioti gali būti siejamas su amžiumi ar karščiu, nors tai gali būti pirmasis širdies ligos simptomas.

Kai kurių simptomų neįmanoma aptikti atliekant paprastą tyrimą ir stebėjimą. Pavyzdžiui, širdies ūžesį galima išgirsti tik stetoskopu, o šlapimo ir kraujo tyrimų nukrypimus galima nustatyti tik naudojant laboratorinę įrangą, nors tai bus ir ligų simptomai.

Todėl labai svarbu reguliariai stebėti šuns būklę ir atkreipti dėmesį į menkiausius pokyčius, net ir tuos, kurie atrodo nereikšmingi. Ir, žinoma, turėtumėte reguliariai lankytis veterinarijos klinikoje profilaktiniams tyrimams, ir tai patartina daryti kasmet.

Straipsnis nėra raginimas veikti!

Norėdami išsamiau ištirti problemą, rekomenduojame kreiptis į specialistą.

Paklausk veterinaro