Šuo bijo gatvės. Ką daryti?

Baimė – tiek žmonėms, tiek gyvūnams – tai organizmo reakcija į tam tikrą dirgiklį. Pastebėti, kad šuo kažko bijo, nesunku: uodega užkišta, letenos pusiau sulenktos, kūnas dreba, ausys sučiauptos, augintinė nuolat dairosi ir bando pasislėpti nuošalioje vietoje – visa tai rodo problemą. Būtina pradėti kovą su baime nustatant jos atsiradimo priežastį.

Bijoti augintinis gali visko: nuo automobilio žibintų ir šviesoforų iki ošiančių šiukšlių maišų ir pravažiuojančių dviratininkų. Pasitaiko net situacijų, kai šuo naktį bijo vaikščioti gatve, bet gana ramiai tai daro dieną. Savininko užduotis yra suprasti, kas tiksliai gąsdina augintinį.

Baimės išeiti į lauką priežastys:

1. Neigiama patirtis. Labai dažnai baimė yra susijusi su liūdna patirtimi. Pavyzdžiui, šunį partrenkė automobilis arba stipriai partrenkė praeivis. Dažniausiai su tuo susiduria gyvūnų savininkai iš prieglaudų.

2. Nepakankama socializacija. Gatvės baimės priežastis gali būti nepakankama socializacija arba jos visai nebuvimas. Jei šeimininkas su augintiniu neišėjo į lauką, nesupažindino su išoriniu pasauliu, vargu ar šuo galės laisvai eiti pasivaikščioti.

3. Orai Šunims, kaip ir žmonėms, patinka patogus oras pasivaikščioti. Pavyzdžiui, kai kurie augintiniai mieliau lauks lietaus bute, kiti neiškiš nosies per karštį.

4. Sveikatos problemos. Neįmanoma atmesti augintinio ligos galimybės. Tai gali būti raumenų ir kaulų sistemos skausmai, klausos, regos ar, pavyzdžiui, uoslės sutrikimas. Tokiu atveju šuo gali jaustis ypač nejaukiai gatvėje, nesaugus.

5. Silpna nervų sistema.Taip pat atsitinka, kad augintinis turi silpną nervų sistemą. Todėl jis per aštriai reaguoja į pašalinius garsus, kvapus ir jam naujas situacijas.

Jei šuo nenori išeiti į lauką, nes jam nepatinka oras, išeitis paprasta – pasivaikščiojimą atidėti. Jei problema yra gilesnė ir šuo bijo gatvės dėl nepakankamos socializacijos ar neigiamos patirties, tuomet greičiausiai prireiks specialisto zoopsichologo pagalbos. Ypač kai kalbama apie suaugusį šunį. Vargu ar savininkas pats susidoros su sužalojimu, o pabloginti situaciją taip pat lengva, kaip kriaušes gliaudyti.

Kondicionavimas gali padėti susidoroti su išskirtinėmis baimėmis, tokiomis kaip automobiliai, šviesoforai ar stiprus triukšmas.

Kaip galite padėti savo šuniui įveikti baimę?

• Kai šuo yra panikos būsenoje, slepiasi už jūsų, traukia pavadėlį link namų, jokiu būdu negalima jo glostyti, glostyti ir šnibždėti. Gyvūnui šie signalai yra elgesio patvirtinimas, o ne paguoda.

• Pabandykite atitraukti savo augintinio dėmesį nuo to, kas vyksta. Tai galima padaryti su skanėstais ar žaidimais. Jei šuo geriau reaguoja į maistą, geriau duoti minkštą skanėstą, o ne kramtomąjį. Norėdami pramogauti, pasivaikščiokite mėgstamais žaislais.

• Kai šuo pradeda judėti savarankiškai, išdrįsta eiti į priekį, pagirkite jį. Čia reikia teigiamo pastiprinimo.

• Nesijaudinkite, nerėkkite ant šuns, būkite kiek įmanoma atsipalaidavę ir ramūs. Jūs esate būrio lyderis, kuris kontroliuoja situaciją. Parodykite savo augintiniui, kad nėra jokio pavojaus ir nėra jokios priežasties nerimauti.

• Kai jūsų augintinis nervinasi, nemėginkite jo priversti vykdyti komandas. Pabandykite atkreipti į save dėmesį naudodami tik augintinio vardą.

Kovoje su šuns baimėmis svarbiausia kantrybė ir užsispyrimas. Paprastai šis procesas trunka ne vieną dieną, o jo sėkmė daugiausia priklauso nuo paties šeimininko, jo nuotaikos ir noro padėti savo augintiniui.

Sausis 11 2018

Atnaujinta: spalio 5, 2018