Šuo šlapinasi krauju: kodėl taip nutinka, priežastys ir patarimai, ką daryti šioje situacijoje

Aptarkite temą mūsų forume.

Kai šunų šlapime yra kraujo, šlapimo spalva pasikeičia nuo šviesiai rožinės iki kavos ir vyšninės. Nepamirškite, kad net menkiausias šlapimo pokytis daugeliu atvejų rodo, kad ji kažkuo serga. Labai retai atsitinka taip, kad dėl kokių nors produktų ar preparatų pasikeičia šlapimo spalva dėl dažančių pigmentų. Šuns tuštinimosi metu kraujas matomas ne visada, būna atvejų, kai kraujas aptinkamas tik atlikus laboratorinį tyrimą. Kraujo atsiradimas šuns šlapime daugeliu atvejų rodo, kad organizme vyksta šlapimo sistemos uždegimo procesas.

Priežastys, kodėl augintinis šlapinasi krauju

Kai tik savininkas pastebi šuns šlapimo spalvos nukrypimą, būtina nedelsiant atmesti: galimos priežastys:

• bet koks vidinis sužalojimas
• neoplazmų buvimas šunyje, pavyzdžiui, venerinė sarkoma
• akmenų buvimas inkstuose, šlapimo takuose ar šlapimo pūslėje
• prostatos liga šunų patinams
• kitos reprodukcinės sistemos ligos
• apsinuodijus taip pat gali pakisti šlapimo spalva, įskaitant apsinuodijimą žiurkių nuodais
• daugybė parazitinių ir infekcinių ligų
• šlapime gali būti kraujo dėl ligos, susijusios su blogu kraujo krešėjimu, dėl kurio sunaikinamos kraujo ląstelės (eritrocitai)

Pagal kiekį ir kada šuns šlapime atsiranda kraujo, galima daryti prielaidą to, kas vyksta, tačiau diagnozę turėtų nustatyti veterinarijos gydytojas, atlikęs išsamų tyrimą ir visus būtinus tyrimus.

Vyrams susirgus prostatos, o moterims – makšties ir gimdos, kraujo gali atsirasti tiek šlapime, tiek nesišlapinus. Tokiais atvejais kraujas aiškiai matomas ir atsiranda šlapinimosi pradžioje.

Jei liga pažeidžia šlapimo pūslę ar šlapimo kanalą, kraujas taip pat bus aiškiai matomas, ypač jei yra navikas arba tiesiog stiprus uždegimas. Dažnai sergant tokiomis ligomis, pasikeičia šlapinimosi procesas: šunys pradeda dažniau šlapintis, atsiranda skausmas šlapinimosi metu ar šlapimo nelaikymas. Tuo pačiu metu šuns būklė ir elgesys gali nepasikeisti, tai galioja aktyvumui ir apetitui.

Jei liga paveikė šlapimtakius ar inkstus, tada kraujas dažniausiai nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba, tačiau gali būti ir išimčių. Šlapinimasis gali niekaip nesikeisti, tačiau gali keistis paros šlapimo kiekis. Gyvūnas tampa vangus, šuo apetito praradimas, gali būti stiprus troškulys ir daugiau. Kilus įtarimui, kad šuo turi problemų su šlapimo sistema, reikia nuolat stebėti, ar šuo apskritai eina šlapintis.

Jei šuo neina į tualetą ilgiau nei dvylika valandų, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tie patys veiksmai turi būti atliekami, jei šlapime buvo pastebėtas kraujas, kad gydytojas apžiūrėtų šunį ir paskirtas tinkamas gydymas. Jei šuo jaučiasi gerai ir neturi šlapinimosi problemų, tada situacija nėra avarinė.

Net jei šlapimas yra labai nudažytas krauju, daugeliu atvejų tai nesukelia didelio kraujo netekimo. Nerekomenduojama duoti nepasitarus su gydytoju jokių kraujavimą stabdančių vaistų.

Jei šlapimas labai nepakito, bet šuo sunkiai šlapinasi, šlapimo mažiau, atsirado vėmimas, vangumas, augintinis atsisako ėsti gydytojui reikia nedelsiant susisiekti.

Savarankiškai gydyti šunį neverta, nes kraujas šlapime gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, nenustačius tikslios diagnozės savigyda gali būti pavojinga. Praktiškai visose gyvūnų klinikose siūlomi vizitai į namus, tačiau, be šlapimo tyrimo ir įprastinių tyrimų, dažnai prireikia ir kitų tyrimų, pavyzdžiui, rentgeno ar ultragarso. Šios procedūros atliekamos pačioje klinikoje, todėl rekomenduojama nedelsiant nuvežkite šunį į specializuotą įstaigą ir vietoje atlikti visas būtinas procedūras ir patikrinimus.

Informacija, kurią reikia pateikti gydytojui

Šuo turi būti labai atidžiai stebimas, kad prireikus pateikti veterinarijos gydytojui šią informaciją:

• kokia buvo šlapimo spalva pastarosiomis dienomis
• ar yra skausmas šlapinantis, kaip dažnai šuo šlapinasi, kokioje padėtyje ir koks purkštuko slėgis
• ar gyvūnas gali kontroliuoti šlapinimąsi
• ar šlapime nuolat ar retkarčiais yra kraujo
• kada atsiranda simptomai
• Ar tarp šlapinimosi yra dėmių?
• jei liga nėra nauja, tuomet reikia pasakyti, koks buvo ankstesnis gydymas ir kokius rezultatus jis davė

Jei reikalingi papildomi tyrimai rentgeno ar echoskopijos būdu, augintinis turi turėti pilną šlapimo pūslę, todėl prieš einant pas gydytoją šunį vedžioti nerekomenduojama. Šie testai gali atsakyti į klausimą, kodėl šuo šlapinasi krauju.

Šlapimo paėmimas iš šuns: kaip tai atsitinka

Dažnai šlapimas susirenka natūraliai, pageidautina vidutinė porcija, tai yra praėjus vienai ar dviem sekundėms po šlapinimosi pradžios. Prieš renkant šlapimą rekomenduojama atlikti gydymą: išorinius lytinius organus nuplauti šiltu vandeniu arba antiseptinis tirpalas, pavyzdžiui, chlorheksidinas. Jei nebuvo galimybės paimti šlapimo įprastu būdu, gydytojas atlieka šlapimo tyrimą kateteriu, procedūra gyvūnui nesukelia skausmo ir nereikalauja jokio pasiruošimo.

Yra laikai, kai reikia tikslesnės diagnozės, tam šlapimą galima paimti pradūrus šlapimo pūslę. Dažnai to reikia, jei reikia paimti šlapimą pasėliui, šią procedūrą gali atlikti tik gydytojas. Visų tyrimų tikslas – išsiaiškinti kraujo priežastį šuns šlapime.