Dekoratyvinės šunų auginimo istorija
Pasirinkimas ir įsigijimas

Dekoratyvinės šunų auginimo istorija

Dekoratyvinės šunų auginimo istorija

Tiesa, toks požiūris į dekoratyvinius šunis būdingas tik šiuolaikiniams laikams. Viduramžiais tas pats Pekiniečių (šiandien susiję su kambariniais šunimis) buvo didžiuliai sargai ir medžiotojai. Gyvūnai įgūdžių neprarado ir dabar, tik dingo poreikis juos panaudoti.

Nors tikrai dekoratyvūs šunys egzistavo senovėje. Dažniausiai mažos veislės tarnavo šeimininkų pramogoms, o ne kokiam nors konkrečiam darbui (pavyzdžiui, aviganiai ar medžiokliniai šunys). Maži šunys ne tik „džiugino“ žvilgsnį, bet ir buvo šeimininko turtingumo ir aukšto socialinio statuso įrodymas.

Beje, vienas iš dekoratyvinių veislių pavadinimų – kelių šunys – atsirado būtent viduramžiais, kai pasiturintys augintinių šeimininkai užsisakydavo portretus su savo augintiniais, sodindami juos ant kelių. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad antisanitarinės sąlygos viduramžių Europoje prisidėjo prie dekoratyvinio šunų veisimo atsiradimo. Maži šunys buvo skirti ne tik linksminti turtingus bajorus, bet ir ištraukti blusas iš šeimininko.

Pekinai priklauso seniausioms dekoratyvinėms veislėms, tačiau daugelis kitų kambarinių šunų buvo auginami dirbtinai, sumažinant darbinių, medžioklinių ar sarginių šunų dydį.

Pavyzdžiui, medžiokliniai šunys buvo „sumažinti“ konkretiems darbams – gaudyti žiurkes, dirbti duobutėse smulkiems gyvūnams. Mažinant sarginių šunų dydį buvo siekiama, kad būtų patogu laikyti namuose.

Be to, dekoratyvinių šunų naudojimo specifika taip pat reiškia atranką pagal charakterį ir temperamentą. Naminis šuo turi elgtis maloniai žmogui ir juokingai. Dekoratyvinis augintinis neturėtų būti agresyvus, reikia nuslopinti medžioklės instinktus, kad gyvūnas nepabėgtų nuo šeimininko. Be to, dekoratyvinės veislės turi būti prisirišusios prie šeimininko, aktyviai reikšti emocijas ir būti labai socialios tiek žmonių, tiek kitų gyvūnų atžvilgiu. Jei dekoratyvinis šuo yra agresyvus ir nesugeba sugyventi su kitais šeimos nariais, galime kalbėti apie netinkamą atranką, skirtą tik fenotipinių savybių fiksavimui elgesio nenaudai.

Tiesa, ne visos dekoratyvinės veislės vertinamos tik dėl eksterjero. Pavyzdžiui, pudelis Jis įrodė save policijos tarnyboje daugelyje šalių. Šunys turi puikią uoslę, todėl yra naudojami kaip bladhaundai draudžiamiems daiktams ir medžiagoms (pavyzdžiui, muitinėje). Be to, miela jų išvaizda neverčia įsitempti, todėl pudeliai dažnai naudojami oro uosto apsaugai.

3 m. Birželio 2019 d

Atnaujinta: 1 m. liepos 2019 d

Palikti atsakymą