Gyvūnui įkando bitė! Ką daryti?
Šunys

Gyvūnui įkando bitė! Ką daryti?

Gyvūnui įkando bitė! Ką daryti?

Dažniausiai šunys susiduria su geliančiomis vabzdžiais – juk jie daug vaikšto gamtoje, laksto po žolę ir gali arba netyčia sutrukdyti bitę ar vapsvą, arba tyčia pabandyti sugauti – ir įgėlimu gauti skausmingą įgėlimą. Su šiais vabzdžiais gali susidurti ir privačiuose namuose gyvenančios katės, taip pat vaikštomos su pavadėliu ir net bute, kur ant langų nėra tinklelių nuo uodų.

Bitės ar kito geliančio vabzdžio (bičių, vapsvų, kamanių, širšių) įgėlimas dažniausiai suprantamas kaip įgėlimas, kuris nėra įkandimas. Įgėlimas yra pilvo gale, atrodo kaip adata, per įgėlimą į organizmą suleidžiami nuodai. Kai kurie geliantys vabzdžiai – vapsvos ir širšės – iš tikrųjų gali įkąsti – jie turi apatinius žandikaulius, nes yra plėšrūnai, tačiau įkandimai nėra itin skausmingi. Bitės ir kamanės negali įgelti. Bičių įgėlimas skiriasi nuo kitų geliančių vabzdžių – turi įdubimus, o įgėlus įstringa odoje, bitė nuskrenda, palikdama odoje su nuodų maišeliu ir dalimi žarnyno ir žūva. Vapsvos ir širšės gali įgelti kelis kartus, nepakenkdamos sau. Pasitaiko, kad šeimininkas ne visada iškart pastebi įkandimą. Šuo gali cypti, staigiai atšokti atgal, katė taip pat, bet gali ir negirdėti. Neturėtumėte to palikti be priežiūros. Atidžiai apžiūrėkite augintinį, nepalikite jo, kol neįsitikinsite, kad viskas gerai. Įkandimo vietoje galite rasti:

  • raudonas taškas
  • paliko įgėlimą
  • Edema
  • raudonis

Koks pavojus?

Reakcija į bitės ar vapsvos nuodus įvyksta labai greitai. Paprastai iš pradžių įkandimo vietoje atsiranda monetos dydžio patinimas. Tai nėra pavojinga.

  • Padidėjęs patinimas ir niežėjimas įkandimo vietoje
  • Yra problemų dėl kvėpavimo ir gausaus seilėtekio. Esant stipriai edemai, kvėpavimo takai užsikemša, o tai gresia uždusti
  • Virškinimo sutrikimai
  • Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis
  • Avilys
  • Sąmonės praradimas
  • Anafilaksinis šokas

      

Įgėlusio vabzdžio įkandimo procedūra

  • Ištirkite paveiktą vietą
  • Paimkite pincetą (tiks ir antakių pincetas) ir atsargiai nuimkite geluonį, jei toks yra, bandydami sugriebti už kietos dalies ir nespaudžiant nuodų maišelio.
  • Gydykite antiseptiku, pavyzdžiui, chlorheksidinu 0,05%, jei nėra antiseptiko, tiesiog nuplaukite švariu vėsiu vandeniu
  • Šaltai užtepkite įkandimo vietą
  • Jei vaistinėlėje yra difenhidramino, suprastino, cetrino, galite jį duoti tabletės pavidalu.
  • Duokite šuniui ar katei atsigerti šalto vandens.

 Įkandimų prevencija Nors nėra vapsvų ir bičių repelentų, tai jūsų rankose, kad sumažintumėte įgėlimų riziką:

  • Neleiskite savo augintiniui valgyti uogų iš krūmo. Ant jų dažnai sėdi vapsvos, kurios taip pat valgo uogas, kurios, netyčia patekusios į šuns burną, įgels į liežuvį ar skruostus.
  • Kad vabzdys neturėtų galimybės įskristi į vidų, langus (ir duris, jei jos dažnai atidarytos) aprūpinkite tinkleliais nuo uodų arba magnetinėmis užuolaidomis. Tai ypač pavojinga, kai išeinate, o augintinis paliekamas vienas. Atsiradus reakcijai nuo įkandimo, niekas negali jam padėti.
  • Jeigu jūs ir jūsų augintinis esate bityne ar arti avilių, neleiskite gyvūnui prieiti prie avilių, lakstykite tarp jų, lipkite ant jų. Bitės ypač agresyvios spiečius ir renkant medų iš avilių.
  • Laiku pašalinkite popierinių vapsvų ir širšių avilius, kur augintinis galėtų prie jų patekti.
  • Jei pastebėjote, kad jūsų katė ar šuo grobia vapsvą, bitę ar kitą vabzdį, nutraukite šį veiksmą ir nuveskite augintinį į šalį.

Šios paprastos rekomendacijos tinkamu laiku gali padėti ne tik augintiniui, bet ir jums. Būkite atsargūs ir venkite vabzdžių įkandimų.

Palikti atsakymą