Tikrų sezonas!
Šunys

Tikrų sezonas!

Tikrų sezonas!
Erkės vidurinėje juostoje suaktyvėja po žiemos miego jau ankstyvą pavasarį, kai dienos ir nakties oro temperatūra pakyla virš nulio, pradedant nuo kovo vidurio. Kaip apsaugoti savo šunį nuo erkių ir erkių platinamų ligų?

Erkių aktyvumas didėja kiekvieną dieną, piką pasiekia gegužę, karštais vasaros mėnesiais erkės būna šiek tiek mažiau aktyvios, o antroji aktyvumo banga būna rugsėjo-spalio mėnesiais, erkėms ruošiantis žiemai, o paskutiniai įkandimai fiksuojami val. lapkričio pabaigos. 

Vasarą karštu oru erkės ieško vietų pavėsyje ir santykinėje vėsoje, dažniau aptinkamos prie vandens telkinių, daubose, tankia žole ir krūmais apaugusiose miško ar parko vietose, šlapiose pievose, dykvietėse, net mieste ant vejos.

Erkės yra lėtos ir laukia žmonių ir gyvūnų, einančių per žolę, sėdinčių ant žolės ašmenų ir krūmų šakų ne didesniame kaip metro aukštyje ir plačiai išskėsdamos letenas, kad spėtų prisiglausti prie drabužių ar vilnos. Erkei atsidūrusi ant kūno ji ne iš karto įsikanda ten, kur reikia, o ieško plonesnės odos: dažniausiai renkasi vietas prie ausų, ant kaklo, pažastyse, ant pilvo, tarp letenų pagalvėlių, odos raukšlėse, bet gali įkąsti bet kurią kūno vietą ir net šuns dantenas, voką ar nosį.

 

Erkių pernešamos ligos

Babeziozė (piroplazmozė)

Piroplazmozė yra dažniausia pavojinga kraujo parazitinė liga, perduodama per seiles iksodidinei erkei maitinantis pastarąja. Sukėlėjas – Babesia genties protistai (šunų Babesia canis), paveikia kraujo ląsteles – eritrocitus, dauginasi dalijimosi būdu, po to eritrocitas sunaikinamas, o Babezijos užima naujas kraujo ląsteles. 

Nuo šuns užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo gali praeiti nuo 2 iki 14 dienų. 

Atskirkite ūminę ir lėtinę ligos eigą.

Ūmus Temperatūra pakyla iki 41-42 ºС 1-2 dienas, o tada nukrenta iki normalios. Šuo tampa neaktyvus ir vangus, atsisako ėsti, kvėpavimas yra greitas ir sunkus. Gleivinės iš pradžių yra hipereminės, vėliau tampa blyškios ir gelsvos. 2-3 dienomis šlapimas tampa tamsios spalvos nuo rausvos iki tamsiai raudonos, galimas kavos, viduriavimas ir vėmimas. Pastebimas užpakalinių galūnių silpnumas, judėjimo sunkumai. Vystosi deguonies trūkumas, organizmo intoksikacija, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Negydant arba per vėlai susisiekus su veterinarijos gydytoju, liga dažniausiai baigiasi mirtimi. Lėtinė Lėtinė ligos eiga pasireiškia šunims, kurie anksčiau sirgo piroplazmoze, taip pat gyvūnams, kurių imuninės sistemos atsparumas yra padidėjęs. Pasireiškia gyvūno priespauda, ​​apetito stoka, vangumu, silpnumu, vidutiniu šlubavimu ir išsekimu. Gali būti akivaizdaus būklės pagerėjimo laikotarpių, kuriuos vėl pakeis pablogėjimas. Liga trunka nuo 3 iki 6 savaičių, sveiksta lėtai – iki 3 mėnesių. Šuo išlieka piroplazmozės nešiotojas.
Boreliozė (Laimo liga)

Dažna liga Rusijoje. Sukėlėjas – Borrelia genties spirochetos, kurias įkandus perduoda iksodidinės erkės ir elnių kraujasiurbiai (briedžių musė). Retais atvejais galima užsikrėsti, kai kraujas perpilamas iš vieno šuns kitam. Įsikandus erkei, bakterijos iš seilių liaukų į įkandusio gyvūno kraują prasiskverbia po 45-50 valandų. Inkubacinis periodas patogenui patekus į organizmą trunka 1-2, kartais iki 6 mėnesių. Jis gali būti derinamas su piroplazmoze ir erlichioze. Daugumos šunų (80-95%) boreliozė yra besimptomė. Tiems, kuriems pasireiškia simptomai: silpnumas, anoreksija, šlubavimas, sąnarių skausmai ir tinimas, karščiavimas, karščiavimas, simptomai praeina vidutiniškai po 4 dienų, tačiau 30-50% atvejų atsinaujina. Komplikacijos gali būti lėtinis artritas, inkstų ir širdies nepakankamumas, neurologiniai sutrikimai. Žmogaus ar gyvūno organizme borelijos gali išlikti ilgą laiką (metus), sukeldamos lėtinę ir recidyvuojančią ligos eigą. 

erlichiozė

Sukėlėjas yra Rickettsia genties Ehrlichia canis. Infekcija įvyksta erkės seilių nurijimu su patogenu, įkandus. Jis gali būti derinamas su bet kokiomis erkių pernešamomis ligomis – piroplazmoze ir kt. Parazitas pažeidžia apsaugines kraujo ląsteles – monocitus (stambius leukocitus), vėliau pažeidžia blužnies ir kepenų limfmazgius bei fagocitines ląsteles. Inkubacinis laikotarpis yra 7-12 dienų. Infekcija gali būti besimptomė keletą mėnesių arba simptomai gali pasireikšti beveik iš karto. Ehrlichiozė gali pasireikšti ūminėmis, poūmiomis (subklinikinėmis) ir lėtinėmis formomis. Ūmus Temperatūra pakyla iki 41 ºС, yra karščiavimas, depresija, vangumas, maisto atsisakymas ir išsekimas, vaskulitas ir anemija, kartais užpakalinių galūnių paralyžius ir parezė, hiperestezija, traukuliai. Ūminė fazė pereina į subklinikinę. Subklinikinė Subklinikinė fazė gali trukti ilgą laiką. Pastebima trombocitopenija, leukopenija ir anemija. Po kelių savaičių gali atsigauti arba liga pereis į lėtinę fazę. Lėtinė letargija, nuovargis, svorio kritimas ir blogas apetitas, lengva gelta, padidėję limfmazgiai. Sutrinka kaulų čiulpų darbas. Yra edemų, petechinių kraujosruvų odoje, gleivinėse, vidaus organuose, kraujavimas iš nosies, antrinės infekcijos. Net ir po matomo pasveikimo galimi ligos atkryčiai.

Bartoneliozė

Sukėlėjas yra Bartonella genties bakterija. Šuo serga anoreksija, vangumas ir apatija, poliartritas, vangumas, išsivysto endokarditas, širdies ir kvėpavimo nepakankamumas. Retais atvejais karščiavimas, neurologiniai sutrikimai, meningoencefalitas, plaučių edema, staigi mirtis. Jis taip pat gali būti besimptomis. Bartoneliozės gydymas apima antibiotikų vartojimą ir simptominį gydymą.

Anaplazmozė

Sukėlėjas yra bakterijos Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys. Vežėjai yra ne tik erkės, bet arkliai, uodai, midges, musės-zhigalki. Bakterijos pažeidžia eritrocitus, rečiau – leukocitus ir trombocitus. Inkubacinis laikotarpis yra 1-2 savaitės po erkės ar vabzdžio įkandimo. Jis pasireiškia ūminėmis, subklinikinėmis ir lėtinėmis formomis. Ūmus šuo greitai numeta svorio, atsisako valgyti, pasireiškia ryški anemija, gelta, padidėja limfmazgiai, sutrinka kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos. Tai praeina per 1-3 savaites, o šuo arba pasveiksta, arba liga pereina į subklinikinę formą. Subklinikinis šuo atrodo sveikas, fazė gali trukti ilgą laiką (iki kelerių metų). Yra trombocitopenija ir blužnies padidėjimas. Lėtinis Žymiai išsivysto trombocitopenija, šuo turi savaiminį kraujavimą ir kraujavimą, šlapime atsiranda kraujo, yra anemija, žarnyno atonija ir protarpinis karščiavimas. Šuo vangus, neaktyvus, atsisako maisto. Gydymas – antibiotikais, o simptominė terapija, sunkiais atvejais – kraujo perpylimas.

Kaip apsaugoti savo šunį nuo erkių

  • Būtinai apžiūrėkite šunį po kiekvieno pasivaikščiojimo, ar nėra parazitų, ypač po pasivaikščiojimo miške ar lauke. Pačiame pasivaikščiojime karts nuo karto pasikvieskite šunį ir jį apžiūrėkite. Namuose galite vaikščioti per kailį su labai smulkiomis šukomis (blusų šukomis), padėję šunį ant balto audinio ar popieriaus.
  • Gydykite augintinio kūną preparatais nuo erkių pagal instrukcijas. Preparatų variantų yra daug – šampūnai, apykaklės, lašai ant keteros, tabletės ir purškalai. 
  • Pasivaikščiojimams galite aprengti šunį nuo erkių apsaugančiais kombinezonais. Jie pagaminti iš šviesaus kvėpuojančio audinio, ant kurio iškart bus pastebimos erkės, yra su rankogaliais, kurie neleidžia erkėms judėti po kūną. Kombinezoną ir ypač rankogalius taip pat reikėtų apipurkšti purškikliu nuo erkių.

  

Palikti atsakymą