Jūrų kiaulyčių toksikozė
Graužikai

Jūrų kiaulyčių toksikozė

Nėštumo toksikozė yra dažniausia nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų mirties priežastis. Šis reiškinys dažniausiai stebimas paskutines 7-10 nėštumo dienų ir pirmąją laktacijos savaitę. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio išoriniai požymiai yra šie:

  • nebuvimas arba ryškus apetito sumažėjimas; 
  • išdraskyta vilna;
  • depresija;
  • seilėtekis (seilėtekis); 
  • sumažėjęs vokų raumenų tonusas – vokų nukritimas; 
  • kartais raumenų spazmai.

Yra keletas šio pažeidimo priežasčių, tačiau tai gali būti ne visas sąrašas:

  • stresas; 
  • didelis kraikas; 
  • karštas oras; 
  • maisto ir (arba) vandens trūkumas; 
  • neteisinga dieta; 
  • anoreksija arba sumažėjęs apetitas.

Besivystančios nėštumo toksikozės požymiai yra žaibiški ir netikėti, o šios patologijos gydymas dažnai būna nesėkmingas.

Nėštumo toksikozės priežastys yra šios. Paskutiniame nėštumo etape jūrų kiaulytei reikia didesnio energijos kiekio, kad galėtų ją aprūpinti augančiam vaisiui. Karštu oru patelė gali nesijausti pakankamai patogiai, sumažėja apetitas. Patelė nesuvalgo pakankamai maisto ir sunaudoja savo riebalų atsargas, kad gautų reikiamą energijos lygį. Riebalai metabolizuojami kepenyse, esant dideliam šio proceso intensyvumui, susidaro nepilno riebalų skilimo produktai, ketonai. Ketonai yra toksiški organizmui produktai, todėl kiaulytė jaučiasi blogai. Savo ruožtu tai pasireiškia maisto atsisakymu ir tolesniu maistinių medžiagų bei energijos trūkumu. Pasirodo, savotiškas užburtas ratas.

Išvaduoti kiaulytę iš šios būklės praktiškai nėra būdų. Jei sutrikimas pastebimas pačioje pradžioje, galima taikyti priverstinį jauniklių maitinimą kaloringu ir daug gliukozės turinčiu maistu per švirkštą. Jei procesas nuėjo toliau, tada kiaulytei reikia poodinių skystų preparatų ir steroidų injekcijų. 

Tačiau daugeliu atvejų toksikozės galima išvengti. Svarbu sukurti kuo patogesnes sąlygas kiaulei ir užtikrinti nuolatinę prieigą prie vandens ir maisto. Gyvūno mobilumas neturėtų būti ribojamas. Ji turėtų gauti bent 20 mg vitamino C per dieną ir daug šviežių daržovių. Reikėtų vengti streso, nereikės dar kartą imti jos ant rankų ar liesti, taip pat reikia sumažinti triukšmo lygį ir kitus streso veiksnius. Kai kurie autoriai siūlo į geriamąjį vandenį paskutines dvi nėštumo savaites ir pirmąją žindymo savaitę dėti gliukozės, taip pat kalcio, kad būtų išvengta patelių hipokalcemijos (t. y. kalcio kiekio kraujyje sumažėjimo).

Reikėtų nepamiršti, kad net geriausia nėščios moters priežiūra neatmeta toksikozės išsivystymo rizikos. Tai reikia atsiminti, kai nuspręsite iš kiaulės susilaukti palikuonių.

Nėštumo toksikozė yra dažniausia nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų mirties priežastis. Šis reiškinys dažniausiai stebimas paskutines 7-10 nėštumo dienų ir pirmąją laktacijos savaitę. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio išoriniai požymiai yra šie:

  • nebuvimas arba ryškus apetito sumažėjimas; 
  • išdraskyta vilna;
  • depresija;
  • seilėtekis (seilėtekis); 
  • sumažėjęs vokų raumenų tonusas – vokų nukritimas; 
  • kartais raumenų spazmai.

Yra keletas šio pažeidimo priežasčių, tačiau tai gali būti ne visas sąrašas:

  • stresas; 
  • didelis kraikas; 
  • karštas oras; 
  • maisto ir (arba) vandens trūkumas; 
  • neteisinga dieta; 
  • anoreksija arba sumažėjęs apetitas.

Besivystančios nėštumo toksikozės požymiai yra žaibiški ir netikėti, o šios patologijos gydymas dažnai būna nesėkmingas.

Nėštumo toksikozės priežastys yra šios. Paskutiniame nėštumo etape jūrų kiaulytei reikia didesnio energijos kiekio, kad galėtų ją aprūpinti augančiam vaisiui. Karštu oru patelė gali nesijausti pakankamai patogiai, sumažėja apetitas. Patelė nesuvalgo pakankamai maisto ir sunaudoja savo riebalų atsargas, kad gautų reikiamą energijos lygį. Riebalai metabolizuojami kepenyse, esant dideliam šio proceso intensyvumui, susidaro nepilno riebalų skilimo produktai, ketonai. Ketonai yra toksiški organizmui produktai, todėl kiaulytė jaučiasi blogai. Savo ruožtu tai pasireiškia maisto atsisakymu ir tolesniu maistinių medžiagų bei energijos trūkumu. Pasirodo, savotiškas užburtas ratas.

Išvaduoti kiaulytę iš šios būklės praktiškai nėra būdų. Jei sutrikimas pastebimas pačioje pradžioje, galima taikyti priverstinį jauniklių maitinimą kaloringu ir daug gliukozės turinčiu maistu per švirkštą. Jei procesas nuėjo toliau, tada kiaulytei reikia poodinių skystų preparatų ir steroidų injekcijų. 

Tačiau daugeliu atvejų toksikozės galima išvengti. Svarbu sukurti kuo patogesnes sąlygas kiaulei ir užtikrinti nuolatinę prieigą prie vandens ir maisto. Gyvūno mobilumas neturėtų būti ribojamas. Ji turėtų gauti bent 20 mg vitamino C per dieną ir daug šviežių daržovių. Reikėtų vengti streso, nereikės dar kartą imti jos ant rankų ar liesti, taip pat reikia sumažinti triukšmo lygį ir kitus streso veiksnius. Kai kurie autoriai siūlo į geriamąjį vandenį paskutines dvi nėštumo savaites ir pirmąją žindymo savaitę dėti gliukozės, taip pat kalcio, kad būtų išvengta patelių hipokalcemijos (t. y. kalcio kiekio kraujyje sumažėjimo).

Reikėtų nepamiršti, kad net geriausia nėščios moters priežiūra neatmeta toksikozės išsivystymo rizikos. Tai reikia atsiminti, kai nuspręsite iš kiaulės susilaukti palikuonių.

Palikti atsakymą