Vėžlių priežiūra ir higiena.

Daugeliui vėžlių savininkų rūpi klausimas, kaip nuplauti ir išvalyti vėžlį, nupjauti nagus ir kaip tai padaryti.

Žinoma, vėžlių higiena pasirūpinti būtina, o šiame straipsnyje papasakosime pagrindines augintinio priežiūros taisykles ir būdus.

Sausumos vėžliai įsodinami į negilų terariumo tvenkinį arba maudomi bent kartą per savaitę. Vonioje arba dubenyje turi būti maždaug pusė kiauto, kad vėžlys ramiai laikytų galvą virš paviršiaus. Vandens temperatūra turi būti palaikoma 32–34 laipsnių. Kadangi vėžliai yra linkę gerti maudymosi pradžioje, į vandenį nepatartina pilti jokių vaistų, o jei gydymas to reikalauja, pirmiausia įdėkite į švarų vandenį, leiskite atsigerti ir tik tada dėkite į vonią su narkotikų. Vėžliai taip pat mėgsta eiti į tualetą vandenyje, jei tai yra stacionari vonia terariume, tada vandenį teks keisti kiekvieną dieną.

Geriau nenaudoti jokių ploviklių, o juo labiau kietų skalbinių ir šepečių. Jei yra nešvarumų, juos galima nuplauti vaikišku muilu ir minkšta kempine. Svarbu užtikrinti, kad plovimo metu muilas nepatektų į jūsų augintinio akis ir nosį. Maudytis gali užtrukti 30-60 minučių, to visiškai pakanka. Po vandens procedūrų vėžliuką nuvalome rankšluosčiu ar popierinėmis servetėlėmis ir pastatome į terariumą po lempa, kad neperšaltų. Jaunus vėžlius ir gamtoje gyvenančius tropikuose vėžlius geriau maudyti dažniau (tris kartus per savaitę). Nepalikite vėžlio tiesiog po vandens srove iš čiaupo, labai dažnai vandens temperatūra smarkiai pasikeičia, iš čiaupo gali tekėti karštas vanduo, o tai stipriai nudegins.

Vandens vėžlių, jei terariumas yra švarus, plauti ir maudyti paprastai nereikia. Vėlgi, jei reikia nuplauti nešvarumus, naudokite kūdikių ar skalbinių muilą ir kempinę, kad muilas nepatektų į akis ir nosį.

Dažnai vandens vėžliams ant kiautų susidaro apnašos dėl dumblių ar druskų nuosėdų esant dideliam vandens kietumui. Profilaktikai būtina dažniau keisti vandenį, įrengti gerą filtrą, šviesą (šildomąsias ir ultravioletines lempas) nukreipti griežtai į salą, į akvariumą pilti minkštesnį vandenį. Jei apnašas yra nereikšmingas, tai, kaip taisyklė, vėžliui nekenkia. Tačiau jei pažeidimai yra dideli, jie gali sukelti per didelį lydymąsi, eroziją (viršutinio sluoksnio koroziją) ir užsikrėsti bakterine bei grybeline infekcija. Nuo dumblių apnašų gerai tinka Lugolio tirpalas, nuo druskų nuosėdų – citrinų sultys. Dar kartą pabrėžiame, kad tokias procedūras galima atlikti retkarčiais, tik tada, kai tai būtina.

Tiek vandens, tiek sausumos vėžlių kiautą ir odą griežtai draudžiama tepti riebiomis medžiagomis (įskaitant vitaminų preparatus, aliejus!). Jie kemša poras, jose vystosi bakterijos, grybelinė infekcija, vitaminų preparatus lengva perdozuoti, o tai sukels hipervitaminozę, intoksikaciją.

Vėžliams paprastai lyja. Vandenyje beveik nepastebimai teka šeimininkui (kartais galima pamatyti besilupančius skydus). Jei vėžlys nuolat yra padengtas savotišku voratinkliu arba ilgą laiką buvo pelėsio būklės, jam niežti ir parausta oda, tada greičiausiai jam išsivysto grybelinė infekcija, gyvūną reikia gydyti. Jūsų vėžliui bus paskirtos vitaminų komplekso injekcijos ir pažeistų vietų tepimas tepalais.

Sausumos vėžlių liejimas pastebimas, ypač odos. Jei pastebėjote lydymosi, paraudimo, lukšto minkštėjimo, skydų išsisluoksniavimo pažeidimus, geriau pasiteirauti klinikoje, ar vėžlys neturi bakterinio ar grybelinio dermatito.

Kitas priežiūros klausimas – ar man reikia kirpti vėžlio nagus ir snapą? Šis klausimas aktualus sausumos vėžliams; vandens vėžliams tokių procedūrų paprastai nereikia. Be to, reikia atsiminti, kad daugelio vandens rūšių (pavyzdžiui, raudonausių slankiklių) patinams, prasidėjus brendimui, ant priekinių letenų užauga labai ilgi nagai. Gamtoje jie tarnauja patelei laikyti, tačiau net ir laikomi nelaisvėje tokių nagų kirpti nereikia.

Sausumos vėžlių nagai ir snapas iš tiesų dažnai būna pernelyg stiprūs, todėl jie negali vaikščioti ir net valgyti. Dažniausiai tai atsitinka, kai pašaruose trūksta mineralų ir vitaminų, be to, dažniausiai šeriame minkšta lapija ir daržovėmis, kurios neprisideda prie snapo ištrynimo, o dirvožemis labai skiriasi nuo natūralaus, kurį vėžlys ištisas dienas kasa ir nugraužia nagus.

Nagai karpyti galima mažomis atitinkamo dydžio gyvūnų kirpimo mašinėlėmis. Nupjauname, stengdamiesi neliesti kraujagyslės (dažnai pasirodo per nagą, net tamsūs nagai, kur kraujagyslė praeina, atrodo tamsesni). Net jei palietėte indą ir pradėjo tekėti kraujas, neturėtumėte jaudintis, kaitinkite peroksidu arba sausu kalio permanganatu ir kurį laiką paspauskite marlės servetėle. Kartais tokiam kraujavimui sustabdyti gali prireikti daug laiko, svarbiausia nepanikuoti.

Snapas apipjaustomas vielinėmis pjaustyklėmis, nulaužant ataugusį ragą, tuo tarpu svarbu neliesti gyvų audinių, nepažeisti žandikaulio. Jei neturite pakankamai žinių ir įgūdžių šiai procedūrai, pirmą kartą leiskite tai parodyti specialistui.

Tai, ko gero, yra viskas, ko iš jūsų pareikalaus vėžlio higiena. Svarbu, kad terariumas ar akvaterariumas būtų švarūs, tinkamai prižiūrėti ir šerti, tada vėžlys bus švarus, tvarkingas ir sveikas.