Šunų urolitiazė: simptomai ir gydymas
Šunys

Šunų urolitiazė: simptomai ir gydymas

Šlapimo pūslės akmenys susidaro, kai mineralai šlapime susijungia į mineralizuotą masę, kurią veterinarai vadina urolitu. Du dažniausiai pasitaikantys šunų šlapimo pūslės akmenų tipai yra struvitiniai ir oksalatiniai akmenys. Apie šunų urolitiazės diagnozę ir gydymą – vėliau straipsnyje.

Šuns šlapimo pūslės akmenys: simptomai

Urolitiazė naminiams gyvūnėliams gali pasireikšti tiek su simptomais, būdingais apatinių šlapimo takų ligoms, tiek besimptomiai. Šunų ligos požymiai yra šie:

  • skausmingas šlapinimasis;
  • kraujas šlapime arba šlapimo spalvos pasikeitimas;
  • aštrus šlapimas;
  • dažnas noras šlapintis;
  • šlapinimasis netinkamoje vietoje;
  • lytinių organų srities laižymas dažniau nei įprastai;
  • letargija arba sumažėjęs apetitas;
  • vėmimas.

Šlapimo pūslės akmenys šuniui: diagnozė

Paprastai veterinarai gali diagnozuoti šlapimo pūslės akmenis šunims rentgeno spinduliais arba pilvo ultragarsu. Tikriausiai specialistas paskirs ir šuniui šlapimo tyrimą bei pasėlio tyrimą – bakterijų sėją. Kadangi navikai ir infekcijos gali pasireikšti tokiais pat klinikiniais požymiais kaip ir šlapimo pūslės akmenligė, svarbu laikytis visų veterinarijos gydytojo rekomendacijų.

Kas yra struvito akmenys šunims

Struvitiniai akmenys yra vienas iš labiausiai paplitusių šunų šlapimo pūslės akmenų tipų. Struvitas yra kietos mineralinės nuosėdos, kurios susidaro šlapime iš magnio ir fosfato jonų. Patys struvito kristalai šlapime yra gana dažni ir nėra problema.

Gyvūnams struvitiniai akmenys dažniausiai susidaro šlapime, užterštoje amonį gaminančiomis bakterijomis. Tai padidina šlapimo pH, todėl struvito kristalai sulimpa ir susidaro akmuo.

Struvitų akmenys: rizikos veiksniai

Veterinarijos informacinio tinklo duomenimis, 85% šunų su struvitiniais akmenimis yra patelės. Vidutinis tokių augintinių amžius yra 2,9 metų.

Šicų, šnaucerių, jorkšyro terjerų, labradoro retriverių ir taksų rizika susirgti struvitiniais akmenimis yra didesnė. Tokių akmenų susidarymas dažniausiai siejamas su apatinių šlapimo takų infekcija.

Struvitinių akmenų gydymas

Remiantis Amerikos veterinarijos vidaus medicinos koledžo (ACVIM) duomenimis, veterinaras greičiausiai pasiūlys struvitų akmenis ištirpinti su maistu. Kitaip tariant, jis rekomenduos šunų inkstų akmenligės dietą.

Pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju, ar vaistinė dieta, pvz., Hill’s Prescription Diet, tinka jūsų augintiniui. Jei akmenų susidarymas atsirado dėl šlapimo takų infekcijos, specialistas gali skirti ir antibiotikų.

Taip pat tarp rekomendacijų yra litotripsija, procedūra, skirta smulkinti akmenis šuns šlapimo pūslėje.

Paskutinis galimas gydymo būdas yra chirurginis akmenų pašalinimas. Kadangi ši galimybė yra daug labiau invazinė, ji naudojama tik kaip paskutinė priemonė. Būtina, kai yra didelė šlapimo takų obstrukcijos rizika, kuri artimiausiu metu gali pakenkti augintinio sveikatai.

Kas yra oksalato akmenys šunims

Didesnis šlapimo pH prisideda prie struvito akmenų susidarymo šunims, o šlapimo pH mažiau turi įtakos oksalato akmenų susidarymui. Tokie akmenys susidaro šlapime su kalcio ir oksalato pertekliumi.

Oksalato akmenys: rizikos veiksniai

Remiantis Kanados veterinarijos žurnale paskelbtu tyrimu, oksalatiniai akmenys, skirtingai nei struvitiniai akmenys, dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Be to, vyresni šunys yra labiau linkę į jų formavimąsi.

Remiantis minėtu tyrimu, vidutinis šunų su oksalato akmenimis amžius yra 9,3 metų. Nors bet kuris šuo gali išsivystyti šiuos akmenis, didesnė rizika yra Keeshonds, Norwich terjerams, Norfolko terjerams ir Pomeranijos veislėms.

Neseniai Minesotos universiteto mokslininkai atrado genetinį defektą, atsakingą už šunų šlapimo pūslės akmenligės išsivystymą ir oksalatinių akmenų susidarymą, o šiuo metu yra atliktas genetinis tyrimas anglų buldogams. Jie taip pat nustatė panašią mutaciją tarp Amerikos Stafordšyro terjerų, Borderkolių, Bostono terjerų, Bulmastifų, Havanesų, Rotveilerių ir Stafordšyro bulterjerų.

Oksalato akmenys gali susidaryti steriliame šlapime ir paprastai nėra susiję su apatinių šlapimo takų infekcija.

Oksalato akmenų gydymas

Skirtingai nuo struvitinių akmenų, oksalato akmenų negalima ištirpinti maitinant. Jie gali būti pašalinti chirurginiu būdu arba nechirurginėmis procedūromis, tokiomis kaip litotripsija arba retrogradinė urohidropropulsija.

Būtina perduoti akmenis analizei, nes kai kuriems šunims šlapimo pūslėje gali susidaryti kelių rūšių akmenys vienu metu.

Šunų urolitiazės prevencija: mitybos vaidmuo

Dieta ir vandens vartojimas atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią ligoms ir pasikartojimui.

Kadangi atskiestame šlapime mažiau susidaro kristalai ir akmenys, būtina padidinti šuns skysčių suvartojimą ir duoti jam maisto, kuris padėtų sumažinti mineralų kiekį šlapime. Norėdami padidinti savo augintinio vandens suvartojimą, galite sudrėkinti jo maistą, teikti pirmenybę konservams, vandenį pagardinti mažai sūdytu vištienos ar jautienos sultiniu. Alternatyvus variantas yra uždėti savo augintinį girdyklą.

Be to, galite šerti savo šunį specialiu maistu, kuris sumažina akmenų susidarymo riziką. Pavyzdžiui, Hill’s Prescription Diet yra aukštos kokybės, visavertė ir subalansuota terapinė dieta, kuri aprūpina jūsų šunį visomis jam reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir sumažina oksalato bei struvito kristalų atsiradimo riziką, nes sumažina mineralų kiekį šuns šlapime. Maisto produktai, padedantys sumažinti šlapimo pūslės akmenligės riziką, yra tiek konservuoti, tiek sausi.

Net jei šuniui atsirado šlapimo pūslės akmenų, galima imtis priemonių, kad būtų sumažinta pasikartojimo rizika arba padidintas laiko intervalas tarp jų. 

Veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti vieną ar du kartus per metus atlikti rentgeno, ultragarso ar šlapimo tyrimą, kad būtų galima stebėti jūsų šunį, kad susidarius naujiems akmenims būtų galima juos pašalinti nechirurginiais metodais. Kartu su specialistu bus galima numatyti reikiamus būdus augintiniui prižiūrėti ir stebėti.

Jei savininkas turi klausimų ar abejonių dėl šuns šlapimo pūslės akmenų, jis turėtų nedelsdamas susisiekti su veterinarijos gydytoju. Būtent jis pateiks geriausias rekomendacijas, kaip išlaikyti augintinio sveikatą.

Palikti atsakymą