Ko bijo jūsų šuo ir kaip galite jam padėti?

audra

Yra keletas priežasčių, kodėl jūsų šuo bijo perkūnijos. Akivaizdžiausias yra triukšmas. Net žmogus gali krūpčioti nuo griaustinio trenksmo, o šuns klausa būna kelis kartus aštresnė. Bet kodėl tada augintinis įsitempia dar prieš prasidedant „lengvai muzikai“?

Esmė yra statinė elektra, kuri kaupiasi ore. Kai kurie šunys tai jaučia per savo kailį ir gali patirti nemalonų dilgčiojimą dar gerokai prieš perkūniją. O augintinis nervintis gali ir dėl blogam orui būdingų atmosferos slėgio pokyčių.

Kaip padėti. Jauki ir saugi vieta padės išgyventi perkūnijos įtampą – o dažniausiai šuo ją pasirenka pats. Tereikia patikrinti, ar po vonios kambariu ar lova nėra labai dulkėta, ir palikti ten skanėstą. O jautrumui perkūnijai sumažinti galite naudoti garso įrašus – laikui bėgant gamtos garsai šuniui taps pažįstamu fonu.

Protrūkiai

Šunys taip pat bijo fejerverkų, kaip ir perkūnijos. Pagrindinis bauginantis veiksnys yra tas pats triukšmas. Be to, šuo gali užuosti nemalonų kvapą arba būti akimirksniu apakintas ryškių blyksnių. Nenuostabu, kad per Naujųjų metų šventes pasiklydusių augintinių skaičius sparčiai auga – pasivaikščiojimo metu išgirdę fejerverkų garsus, jie nusitraukia pavadėlį ir bėga kur tik pažiūri.

Kaip padėti. Jei žinote apytikslį fejerverkų pradžios laiką, sandariai uždarykite visus langus ir pasistenkite atitraukti augintinio dėmesį. Palepinkite jį skanėstu, išsiimkite mėgstamą žaislą ar tiesiog pasiglauskite. O jei sveikinimas pagavo gatvėje – tvirčiau laikykite pavadėlį, bet nerodykite nerimo.

Svetimšaliai

Šunys yra socialūs gyvūnai, tačiau jie taip pat gali bijoti susitikti su naujais žmonėmis. Jei atskirų atstovų atžvilgiu pasireiškia baimė ar agresija, nerimauti dar anksti. Tokią šuns reakciją gali sukelti konkretus trigeris – aktyvūs gestai, aštrūs kvepalai, užkimęs lojimas... Na, ar tiesiog kažkas ne jos skonio.

Tačiau jei šuo bijo visų nepažįstamų žmonių ar gyvūnų, pats laikas skambinti pavojaus varpais. Tokiu būdu gali pasireikšti paveldimumas ar traumuojanti bendravimo patirtis.

Kaip padėti. Turėtumėte aktyviai užsiimti šuniuko socializacija – pavyzdžiui, dažnai keliauti ir bendrauti su naujais žmonėmis, žaisti su naujais daiktais. Taigi jis beveik neabejotinai užaugs smalsus ir bendraujantis. Tačiau su suaugusių šunų baimes geriau spręsti kartu su profesionalais. Mylintys šeimininkai dažnai pablogina situaciją ir stengiasi apsaugoti šunį net nuo įsivaizduojamų grėsmių – pavyzdžiui, priverstinai vesdami nuo visų atvažiuojančių gyvūnų. Bet jie gali tapti draugais!

Veterinarijos klinika

Lankymosi klinikoje stresas susideda iš kelių etapų: kelio, neįprastos aplinkos ir medicininių manipuliacijų. Net sveikas gyvūnas vargu ar mėgsta fiksavimą, zondavimą ir injekcijas. O sergančiam šuniui bandymas jį išgydyti atrodo kaip papildomos kančios. Vargu ar ji supras, kad po vizito pas gydytoją jai pasidarė lengviau, bet prisimins skausmą ir baimę.

Kaip padėti. Išmokykite savo šunį reguliariai tikrintis ir gydytis. Patys patikrinkite dantų būklę, išvalykite ausis ir akis, maudykite ir šukuokite augintinį. Stenkitės lankytis veterinarijos klinikoje nuo mažens – ir ne tik tada, kai yra nusiskundimų. O jei šuo bijo garsų, kvapų ir klinikos pacientų, pasistenkite į savo namus pasikviesti gydytoją.

Sklastymas

Kai kurie šunys šeimininko ilgesį rodo greičiau kaip agresiją: graužia baldus, loja visą namą, žymi teritoriją. O kiti tiesiog visa savo išvaizda demonstruoja kančią – ir vis dar nežinia, kuo lengviau išgyventi šeimininkui.

Kaip padėti. Treniruokitės, kad gyvūnas nepasiektų, pavyzdžiui, trumpam uždarykite kambario duris. Prieš išvykdami išveskite šunį pasivaikščioti ar mankštintis, kad sumažintumėte jo aktyvumą ir nerimo lygį. O kai išeini, išeik. Negailėkite ir neįtikinėkite augintinio, stovinčio ant slenksčio.

Ir greit sugrįžk! Tau irgi nuobodu.