Kada maitinti šunį: prieš ar po pasivaikščiojimo?

Kaip vyksta virškinimas šunims?

Šuns, kaip mėsėdžio, virškinimo sistemos ypatybė – prisitaikymas prie mėsos, kaulų ir juos jungiančios kremzlinės dalies perdirbimo.

Šuns virškinimo procesas atrodo taip:

• Dantais sutraiškytas maistas (taip pat ir sveiki gabalėliai) patenka į skrandį per stemplę;

• Dėl specialių fermentų, esančių skrandyje, jame vyksta baltymų virškinimas;

• Skrandžio sienelių susitraukimas padeda į jį patekusiam maistui susimaišyti, pavirsdama puria mase (chyme) ir judėti toliau į plonąją žarną;

• Dvylikapirštėje žarnoje žarnyno (katalizatorių) ir kasos išskiriamų fermentų (insulinas, patenka į kraują ir reguliuoja jame cukrų) pagalba baigiamas maisto virškinimas;

• Tuo pačiu metu kepenys gamina tulžį, kuri iš tulžies pūslės patenka į žarnyną. Tulžis suteikia šunų išmatoms būdingą spalvą;

• Minėtų procesų metu maistinės medžiagos iš maisto absorbuojamos į gyvūno organizmą;

• Vanduo absorbuojamas storojoje žarnoje, o nesuvirškinto maisto likučiai ir neorganiniai elementai kaupiasi tiesiojoje žarnoje, iš kurios ištuštinant išsiskiria išmatomis.

Pažymėtina, kad šuns virškinimo procesas skatina gausų seilių išsiskyrimą, kuriame yra mikrobus naikinančios medžiagos – lizocimo. Jo dėka viduje esanti burnos gleivinė neuždegs nuo kaulų įpjovimų.

Atviroje gamtoje šuo yra plėšrūnas. Sumedžioti grobį ilgą laiką gali nepasisekti; kai pasiseka, šuo turi tinkamai ėsti, kad sotumo jausmas neapleistų kuo ilgiau. Šuns skrandis yra tam pritaikytas, tai patvirtina stiprus jo tempimas ir susitraukimas.

Skirtingai nuo žolėdžių ir žmonių, šuns trumpesnis žarnynas nespėja suvirškinti viso augalinio maisto. Nepaisant to, daržovės ir vaisiai augintiniui yra būtini. Ypač šiltuoju metų laiku. Jie taip pat svarbūs kaip papildoma apkrova žarnynui, taip pat siekiant sustiprinti jo susitraukimus (peristaltiką). Be to, ląsteliena, kuri yra augalinio maisto pagrindas, iš dalies suskaidoma aklojoje žarnyno dalyje.

Normaliam maisto pasisavinimui virškinamojo trakto praėjimas turi būti pakankamai greitas. Už tai atsakingi trys peristaltiniai komponentai:

1. aktyvi forma – realizuojamas stipriai tempiant skrandį ir žarnas;

2. fono forma – būdingas šuns žarnynui, net jei jame nėra maisto ir šuo miega;

3. Sustiprinta forma – atliekama šuns judėjimo metu dėl raumenų darbo.

Apsvarstykite, kaip plėšrūnas maitinasi natūralioje aplinkoje. Šuo pagauna grobį ir jį suėda. Didelis prarytas maistas sukelia skrandžio tempimą, po kurio prasideda aktyvus žarnyno susitraukimas. Kol šie procesai vyksta viduje, šuo ilsisi, beveik nejuda. Palaipsniui didėja virškinamo maisto dalis, o šuns skrandis susitraukia ir išsiskiria nemaža dalis žarnyno turinio. Po to šuo atnaujina motorinę veiklą, dėl kurios pasisavinamas likęs maistas. Kai virškinimo traktas ištuštėja, skrandis kiek įmanoma susitraukia ir apima alkio jausmas – plėšrūnas vėl pasiruošęs medžioti ir pasisavinti šviežią grobį.

Atsižvelgiant į šias šuns virškinimo sistemai būdingas savybes, nebūtina jo šerti prieš pasivaikščiojimą, geriau tai daryti po. Labai svarbu tinkamai paskirstyti krūvį: taigi, pamaitinus šunį, skirkite jam laiko pailsėti ir suvirškinti maistą. Tada visiškas poilsis turėtų pakeisti lengvą promenadą ramiu režimu, po kurio, kai augintinio skrandis ištuštėja, ateina laikas fizinei veiklai ir stresui.

Svarbu suprasti, kad intensyvi mankšta ir žaidimas iškart po valgio kenkia šuns sveikatai. Pasisekė, jei augintinis išsisuko tik išspjovęs maistą, apgailėtinais atvejais susisuka skrandis ir ištinka rimtesnės pasekmės. Tuo pačiu nepamirškite ir mankštos, be kurios maistas mažiau virškinamas ir galimi virškinimo sutrikimai.

Kas nutinka šuns kūnui pasivaikščiojimo metu?

Vaikščiojimas yra svarbus tiek jūsų šuns fizinei, tiek emocinei sveikatai, todėl reguliarūs pasivaikščiojimai yra būtini. Apsvarstykite svarbiausius procesus, vykstančius su šuns kūnu pasivaikščiojimų metu.

Gyvūno fizinės sveikatos požiūriu galima pastebėti:

• kraujo prisotinimas deguonimi, kai jis patenka į gryną orą;

• raumenų sistemos ir viso kūno lavinimas ir lavinimas bėgimo ir žaidimų metu;

• virškinimo trakto stimuliavimas dėl raumenų įsitraukimo;

• nervų sistemos stiprinimas per raumenų veiklą;

• gerinti sąnarių funkcionavimą ir užkirsti kelią jų ligoms dėl fizinio aktyvumo;

• vengti nutukimo ir vidurių užkietėjimo bėgiojant ir šokinėjant gryname ore;

• žarnyno ir šlapimo pūslės ištuštinimas.

Vaikščiojimo nauda virškinimui prasideda po to, kai maistas iš skrandžio patenka į žarnyną ir naudingi elementai pradeda aktyviai įsisavinti į kraują. Tai atsitinka praėjus 3 ar 4 valandoms po valgio, tada (iki visiško virškinimo) galite eiti pasivaikščioti su šunimi. Būtinai pradėkite nuo neskubios mankštos, o vėliau pereikite prie aktyvių žaidimų ir treniruočių.

Vaikščiojimas taip pat yra neatsiejama keturkojo augintinio psichoemocinės būsenos dalis. Jų metu šuo bendrauja su išoriniu pasauliu, mokosi suvokti svetimus, kitus gyvūnus, paukščius, daiktus, kvapus. Socializacija yra svarbus augintinio vystymosi ir sveikatos aspektas.

Kada geriausias laikas vedžioti šunį: prieš valgį ar po jo?

Atsižvelgdami į šuns virškinimo sistemos ypatumus, galime daryti išvadą, kad pasivaikščiojimus geriau organizuoti prieš pradedant šerti gyvūną. Tam pritaria keli punktai:

• Pasivaikščiojimų metu šuo mėgsta būti aktyvus – bėgioti, šokinėti, žaisti, o to negalima daryti iškart pavalgius. Galimos didelės skrandžio problemos, iki vulvos ir stipraus skausmo.

• Kai dirbate pilnu skrandžiu, padidėja apkrova augintinio širdies ir kraujagyslių sistemai, nes pilnai įprastos manipuliacijos yra sunkesnės ir reikalauja daugiau energijos.

• Pasivaikščiojimas, kuris dažniausiai suteikia augintiniui džiaugsmo ir pasitenkinimo, pačiam šuniui taps skausmingas, jei bus surengtas po valgio. Šuo labiau nei įprastai pavargs, jaus sunkumą, o ne pasivaikščiojimo malonumą.

• Vaikščiojimas tuščiu skrandžiu leis šuniui kuo labiau išlaisvinti susikaupusią energiją, bėgioti ir šokinėti ir, žinoma, pakelti apetitą. Suvokęs visas savo vaikščiojimo galimybes, šuo greitai išskubės namo, gana alkanas. Taigi ir šeimininkas, ir augintinis bus patenkinti.

Atitinkamai, prieš pasivaikščiojimą šuns maitinti nebūtina. Išimtis gali būti asmenys, sergantys tokiomis ligomis kaip diabetas ar hipoglikemija.

Kada vedžioti šuniuką?

Pasivaikščiojimai su suaugusiu šunimi turėtų būti tinkamai surengti prieš šėrimą, kuris paprastai yra du kartus per dieną (ryte ir vakare), taip pat po pietų, praėjus 4-6 valandoms po pusryčių. Pasivaikščiojimų metu augintinis eina į tualetą – du kartus per dieną taip pat vyksta normalus tuštinimasis.

Su jaunais šunimis situacija kiek kitokia: priklausomai nuo kūdikio amžiaus, šėrimų skaičius gali svyruoti nuo dviejų iki šešių. Pabandykime išsiaiškinti, kada vedžioti šuniuką – prieš valgį ar po jo.

Naujasis šeimininkas turėtų žinoti, kad šuo nuo vaikystės mokomas eiti į tualetą gryname ore pasivaikščiojimų metu. Palaipsniui šuniukas turėtų priprasti prie dviejų tuštinimosi – ryto ir vakaro. Tačiau, skirtingai nei suaugęs, kūdikis iš pradžių negali sutramdyti noro tuštintis, o priversti ilgai ištverti neįmanoma – kitaip gali uždegti storoji žarna, išsivystyti cistitas. Todėl verta stebėti šuniuko elgesį ir vedžioti jį tiek prieš, tiek po valgio, kai jam to reikia.

Labai jauniems šuniukams, kurie tik pradėjo eiti į lauką, pavalgius, noras eiti į tualetą veikia gana greitai. Tai palengvina dažnas valgymas mažomis porcijomis (4-6 kartus per dieną). Kadangi laikas tarp šėrimų gali būti 4 valandos ar net trumpesnis, šuniuko vedžiojimas praėjus kelioms valandoms po valgymo (kaip su suaugusiu šunimi) yra neįmanomas.

Apibendrinant: pasivaikščiojimus galima organizuoti prieš šuniuko šėrimą arba po jo. Pavalgęs galės nueiti į tualetą už namų, ilgai neištverti ir nepakenkti sveikatai. Svarbiausia laikytis kelių paprastų taisyklių: pasivaikščiojimui rinkitės ramesnę vietą ir nepradėkite bėgimo bei aktyvių žaidimų pilnu skrandžiu. Tačiau tuščiu skrandžiu, be ėjimo į tualetą, mažylis galės mėgautis daug laiko gryname ore, bėgioti, šokinėti ir prisitaikyti prie jį supančio pasaulio. Todėl verta pamažu pratinti kūdikį prie suaugusiųjų grafiko: rytinių ir vakarinių pasivaikščiojimų su ėjimu į tualetą.

Pagrindinės šunų vedžiojimo taisyklės

Keturkojui augintiniui pasivaikščiojimai ir užsiėmimai lauke yra būtini. Apsvarstykite pagrindines taisykles, kurių turėtų laikytis šunų savininkai.

Režimo formavimas

Vienas iš svarbių sveikos gyvensenos komponentų augintiniui yra rutina. Tai taikoma maistui, vaikščiojimui ir tualetui. Kad globotinis būtų puikios fizinės formos ir geros nuotaikos, šeimininkas nuo pirmųjų dienų turi jį pratinti prie kasdienės rutinos.

Dažniausiai veisėjai pasivaikščiojimui ir maitinimui renkasi ryto ir vakaro valandas – pabudę ir prieš išvykdami į darbą ar treniruotę, taip pat grįžę namo. Pasivaikščiojimų trukmė ir jų skaičius pailgėja savaitgaliais, kai šeimininkas gali fiziškai daugiau laiko skirti savo globotinei.

Skirtingai nei suaugusiam, kūdikiui reikia dažniau vaikščioti, nes išmoksta eiti į tualetą gatvėje. Pakanka jiems skirti 15-20 minučių. Laikui bėgant, jaunas augintinis perkeliamas į suaugusiųjų režimą ir vaikščioja du kartus per dieną. Šių pasivaikščiojimų metu jis turi ištuštinti vidurius ir šlapimo pūslę.

Vaikščiojimo ir maitinimo tvarka

Kasdienės rutinos formavimas – privalomas dalykas keturkojo gyvenime. Remiantis veterinarijos gydytojų ir patyrusių veisėjų rekomendacijomis, šuns kasdienybė turėtų atrodyti taip:

1. Ryte – pusvalandis ar valanda (jei įmanoma) pasivaikščiojimas. Šiuo metu augintinis atsikrato vakarienės likučių (perkepto maisto) – eina į tualetą „dideliu būdu“.

2. Rytinis maitinimas po pasivaikščiojimo (su standartine dieta du kartus per dieną).

3. Kasdien pasivaikščiokite 15-20 minučių, kad ištuštintumėte šlapimo pūslę.

4. Vakare – mankšta, taip pat aktyvūs žaidimai ir fizinė veikla, treniruotės. Ilgesnis buvimas gryname ore kartu su gyvūno dresūra.

5. Vakarinis maitinimas grįžus iš gatvės.

Buvimo lauke trukmė

 Ryte galima pasivaikščioti trumpiau – užtenka 30-60 minučių, o vakare tam reikėtų skirti daugiau laiko – nuo ​​valandos ar daugiau (kuo ilgiau, tuo geriau).

Prie dviejų pagrindinių (ryte ir vakare) pridėję dar tris trumpas išvykas į kiemą (10-15 min.), suteiksite augintiniui galimybę šiek tiek sušilti gryname ore ir ištuštinti šlapimo pūslę. Skirtingai nuo dviejų tuštinimosi, įprasti keturkojai augintiniai gali šlapintis iki penkių kartų per dieną.

Ėjimo programos prisotinimas

Pasivaikščiojimo aktyvumui įtakos turi gyvūno savybės – jo veislė, amžius ir sveikatos būklė.

Pavyzdžiui, medžioklinių ir kovinių veislių individams reikia ilgesnių pasivaikščiojimų. Kad jie išliktų tinkami ir sveiki, jiems reikia bent keturių valandų gryname ore, per kurias jie turi sportuoti ir aktyviai žaisti.

Maždaug tiek pat laiko lauke reikia ir jauniems gyvūnams. Be žaidimų, bėgimo ir šokinėjimo, jų savininkai neturėtų pamiršti ir treniruočių.

Kalbant apie pagyvenusias ir dekoratyvines veisles, galime apsiriboti dviejų valandų mankšta. Su amžiumi gyvūnams tampa sunkiau ilgą laiką rodyti fizinį aktyvumą, todėl nereikėtų jų pervargti.

Jei kyla pavojus perkaisti ar nušalti, verčiau grįžkite namo, kai tik augintinis palengvės. Atšalus orams, augintiniui rekomenduojama apsivilkti specialius drabužius, kad jis jaustųsi patogiai.