Kodėl katė nevalgo?

Paprastai prisotinimo trūkumo priežastis galima suskirstyti į dvi grupes: fiziologines ir psichologines. Pirma, verta išskirti fiziologines priežastis, nes. jie dažniausiai pastebimi alkanose katėse.

Tačiau pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų augintinio mityba yra tinkama. Katė gali būti „alkana“ visą laiką, jei maistas jai netinka arba sutrinka jos valgymo elgsena.

Tai gali atsitikti, jei:

• savininkas nesilaikė šėrimo normos,
• persistengė su skanėstais,
• mišrus paruoštas pašaras ir savadarbis maistas,
• jei katei netinka šeimininko paruošto maisto linija ar maistas.

Tokiu atveju augintinis negauna reikiamų maistinių medžiagų ir lieka alkanas. 

Fiziologinės priežastys

Tai apima:

• Amžius.

Jauni žmonės daug juda. Be to, jų kūnas dar tik formuojasi, o tai irgi atima daug energijos, todėl paauglės katės gali valgyti daugiau nei suaugusios giminaitės.

Vyresnėms katėms taip pat reikia specialaus šėrimo dėl lėtos medžiagų apykaitos, tačiau svarbu užtikrinti, kad augintinis nepriaugtų antsvorio.

• Fizinis aktyvumas.

Katėms, kurios laisvai vaikšto lauke, o ne sėdi namuose 24 valandas per parą, reikia daugiau maisto nei jų kolegoms ant sofos.

• Hormoniniai sutrikimai.

Dėl hormonų gamybos sutrikimų katės nuolat jaučia alkio jausmą. Atsižvelgiant į tai, keturkojams gali išsivystyti diabetas, hipotirozė, inkstų nepakankamumas ir kitos ligos. Jei jūsų augintinis ne tik godžiai valgo maistą, bet ir per dažnai prieina prie vandens dubenėlio, čia tikrai kažkas ne taip.

Šioje situacijoje jums gali padėti tik veterinarijos gydytojas.

• Helmintai.

Parazitai augintinio kūne provokuoja blogą ūsuoto dryžuotojo sveikatą. Atkreipkite dėmesį, jei katė suvalgo daugiau nei įprasta, bet nepriauga svorio ar net krenta – greičiausiai yra helmintų problema. Vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas taip pat laikomi kirminų buvimo požymiais.

• Piktybiniai navikai ir kasos problemos.

Šios patologijos neleidžia įsisavinti maistinių medžiagų, todėl katė jaučia nuolatinį alkį.

• Nėštumas.

Būsimoms mamoms reikia specialios mitybos. Maistas turi būti ne tik praturtintas vitaminais ir mikroelementais, bet ir šiek tiek daugiau nei įprastai. Tačiau nėščios patelės permaitinti neverta, kad gimdymo metu nekiltų komplikacijų.

• Vaistai.

Yra daug vaistų, kurie slopina sotumo jausmą. O dėl jų augintinis tiesiog nesupranta, kad jau pavalgė. Tai gali būti hormoniniai, prieštraukuliniai ir kiti vaistai. Vartojant tokius vaistus, padidėjęs alkio jausmas įtraukiamas į šalutinių poveikių sąrašą.

• Šalta.

Atšalus orams, katės turi daugiau dirbti, kad jų kūnas būtų šiltas. Iš čia atsiranda energijos praradimas. Kad atsigriebtų, žiemą katės gali dažniau prieiti prie dubens ir maldauti skanėstų.

Purio savininkas žiemą turi šiek tiek padidinti ėdalo kiekį, taip pat padidinti kačių maisto maistinę vertę.

• Skrandžio sienelių tempimas.

Jei katė bus maitinama, jo skrandis tikrai padidės. Po to sotumo jausmas jį apims tik tada, kai suvalgys 2 ar net 3 pilnas porcijas.

Geriausia to vengti ir iš pradžių augintiniui neduoti per daug maisto ir skanėstų. O jei jis jau tapo riebus, geriau skirkite jam specialią dietą ir atidžiai kontroliuokite porcijos dydį.

• Psichologinės priežastys.

Įsitikinęs, kad su katės sveikata viskas tvarkoje, bet ji vis tiek maldauja maisto? Galbūt esmė yra ūsuotųjų psichologijoje ir išgyvenimuose.

• Polifagija.

Polifagija pasireiškia tuo, kad katė po ilgo bado streiko, sukelto ligos ar streso, puola į maistą ir labai ilgai negali jaustis soti. Taigi augintinis bando kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą.

Tai gali įvykti bet kuriame amžiuje, tačiau verta skambinti pavojaus signalu, jei gyvūnas anksčiau valgė normaliai, o tada atrodė, kad jis atsilaisvino.

• Netikras alkis.

Padidėjęs apetitas būdingas ne tik žmonėms emocinių išgyvenimų metu, bet ir katėms. Pavyzdžiui, augintinis gali valgyti daugiau nei įprastai po streso: persikraustymo, apsilankymo poliklinikoje, atsiskyrimo nuo šeimininko. Katė pradeda patirti stresą, kad šiek tiek atitrauktų dėmesį nuo neigiamų emocijų.

• Konkursas.

Net tarp draugiškų kačių, gyvenančių po vienu stogu, gali kilti konkurencija. Gerai maitinama katė iš principo neduos gabalėlio maisto savo draugui. O tikrieji gobšuoliai akimirksniu prarys ne tik savo porciją, bet tikrai pasikės į kaimyno maistą.

Tokias kates geriau šerti skirtinguose kambariuose, kad jos nesugėdytų viena kitos ir ramiai suvalgytų.

• Bado baimė.

Ši problema būdinga katėms, kurios kadaise badavo ir buvo priverstos sunkiai užsidirbti pragyvenimui. Dažniau aptinkamas pasiklydusiuose murkteliuose. Patekę į namus, tokie augintiniai niekaip negali sustoti ir toliau ėsti. O kai kurie net slepia maistą lietingai dienai.

• Dėmesio trūkumas.

Dažnas namo šeimininko nebuvimas ir meilės stoka sukelia stresą keturkojams, kuriuos norisi greičiau suvalgyti. Pastebėta, kad pakankamai dėmesio ir meilės iš šeimininkų sulaukusios katės valgo normaliai ir nekenčia nuo persivalgymo.

Jei su augintinio sveikata viskas gerai, psichologinę problemos pusę turėsite apsvarstyti patys arba kartu su zoopsichologu ar felinologu.

Katė gali nevalgyti, jei siūlomas maistas jai netinka. Problemos gali būti tokios:

• Katė nemėgsta maisto skonio ir neėda normaliai.
• Maistas blogai virškinamas. 
• Pašaro sudėtis nesubalansuota.
• Sudėtyje yra žemos kokybės komponentų. Pavyzdžiui, užrašas „mėsos produktai“ turėtų jus įspėti. Šiuo atveju neaišku, kokia mėsa buvo naudojama gamyboje ir kiek ji maistinga. 

Katėms rekomenduojama rinktis ne žemesnės kaip premium klasės maistą. Pirmoje vietoje kompozicijoje turėtų būti mėsa, o ne grūdai. Be to, gamintojas turi nurodyti, kokia mėsa ir kokiu kiekiu naudojama.

Jei kompozicijoje pirmiausia matote šviežią mėsą, ji turi būti dehidratuota (sausa).

Jei jūsų katė blogai valgo, iš naujo įvertinkite savo maisto pasirinkimą ir įsitikinkite, kad maitinate reikiamu kiekiu. Galbūt tai yra klaida.

Tarp kačių, kaip ir tarp žmonių, yra tokių, kurios tiesiog mėgsta valgyti – nieko negalima padaryti. Tačiau kai kuriais atvejais vizito pas veterinarą geriau neatidėti.

Kreipkitės į kliniką, jei jūsų katė kartu su riebumu:

• viduriavimas ir vėmimas;

• svorio metimas;

• letargija ir apatija;

• virškinimo trakto sutrikimai;

• vilnos kokybės pablogėjimas;

• karščiavimas;

• išskyros iš nosies ir akių.

Ir tikrai neturėtumėte leisti reikalams susiklostyti savo vaga, jei augintinis anksčiau nepuolė ant maisto, tarsi būtų pabėgęs iš alkanos žemės.

Atsiradus keistenybių, nedelsdami kreipkitės į specialistą ir pakoreguokite savo augintinio valgymo elgesį.