Kodėl jūsų katė ar katė nuolat prašo maisto?
Katės elgesys

Kodėl jūsų katė ar katė nuolat prašo maisto?

Augintinis nuolat prašo maisto: svarbiausia

  1. Katė nuolat prašo maisto, nes yra aktyvioje augimo ir vystymosi fazėje.

  2. Katė nori valgyti dažniau, jei maistas neprisotina.

  3. Gyvūnui reikia daugiau maisto, jei šalta (šaltuoju metų laiku).

  4. Alkio jausmas nepraeina ir dėl vartojamų vaistų (pavyzdžiui, hormonų).

  5. Gyvūnė yra nėštumo/pogimdyminio laikotarpio stadijoje.

  6. Katė ar katė nuolat nori valgyti, nes jai trūksta dėmesio.

  7. Katė nori valgyti visą laiką, jei ją kamuoja polifagija (netikras alkis).

  8. Noras valgyti dažniau atsiranda dėl greitos medžiagų apykaitos ar jos pažeidimo.

  9. Katė valgo daug, bet dėl ​​ligų (kirmėlių, diabeto, hipertiroidizmo, onkologinių ir kitų medicininių priežasčių) krenta svoris.

Ar katės jaučiasi sočios?

Katės turi sąlyginį sotumo jausmą – kitaip jos valgytų nuolat ir be pertraukų, negalėdamos atsiplėšti. Dažniausiai pavalgę įsitaiso mėgstamoje jaukioje vietoje, susisuka į kamuoliuką ir saldžiai miega.

Tai, kad katė nuolat reaguoja į maisto maišelių ošimą, dar nereiškia, kad ji prašo maisto. Jos instinktai tiesiog veikia – signalas duotas, reikia bėgti ir miaukti.

Sotumo jausmas gali būti įvairus: vieni valgo išalkę, kiti – pirmai progai pasitaikius. Kaip žmonės, pavalgę vakarienės, neatsisako ledų, taip ir katės visada ras vietos „desertui“.

Kiek maisto per dieną yra normalu?

Maitinimų skaičius ir dažnumas priklauso nuo katės amžiaus, sveikatos būklės ir pageidavimų. Jei maitinsite ją per mažai ar netinkamu maistu, galite sugadinti savo katės sveikatą. Įpildami maisto į dubenį, kuris nespėja ištuštinti, maitindami per dažnai ir didelėmis porcijomis, negalite nustebti, kodėl katė pradėjo daug valgyti. Šerti katę ir nuvesti jį iki nutukimo nėra sunku, todėl laikykitės paprastų taisyklių ir jūsų augintinis bus sveikas.

Visų pirma, turite nustatyti reguliarią dietą. Apskaičiavę savo katei reikalingą paros ėdalo kiekį, padalinkite jį į dvi lygias dalis ir duokite vienodais laiko tarpais. Režimas leis maistą paruošti iš anksto, o jūsų augintinis išalks tinkamu laiku. Jis sukurs valgymo ir ėjimo į tualetą rutiną. Ir atminkite: maistas turi būti kokybiškas, o mityba visavertė ir subalansuota.

Norma kačiukams

Nustatyti, kiek pašaro maitinti kačiuką, yra gana paprasta. Perkant kačių ėdalą reikėtų perskaityti, kas parašyta ant pakuotės – dažniausiai nurodomas dozės apskaičiavimas. Skirtingų gamintojų receptai, priklausomai nuo pašaro prisotinimo maistinėmis medžiagomis ir mikroelementais, gali skirtis. Apskritai augančiam organizmui maisto reikia daugiau nei suaugusiam žmogui.

Pagrindinis dienos normos nustatymo rodiklis yra gyvūno svoris. Pavyzdžiui, vidutinis kokybiško, vitaminingo sauso ėdalo, skirto kačiukams iki penkių mėnesių, tūris apskaičiuojamas taip: du kilogramus sveriantis augintinis turėtų suėsti 35 gramus, tris kilogramus – 50 gramų, keturis – 70 gramų. gramai, penki – 85 gramai.

Norma suaugusioms katėms

Suaugusios katės vidutinė dienos porcija gramais yra mažesnė: ji subrendo ir turi išlaikyti sveikatą, o ne aktyviai augti ir vystytis. Orientacinė sauso maisto dozė: 3 g sauso ėdalo, sveriančio 25 kg, 4 kg – 40 g, 5 kg – 55 g. Gyvūnui, kurio svoris viršija šešis kilogramus, dienos šėrimo norma apskaičiuojama pridedant 12 g ėdalo 1 kg katės svorio.

Norma seniems gyvūnams

Dažniausiai vyresnė katė būna ramesnė ir visą laiką maisto neprašo. Tokio augintinio organizmas dirba ne taip aktyviai, normalu, kad jis suvartoja mažiau maisto. Atsižvelgdami į augintinio poreikius ir apetitą, sumažinkite porcijos dydį suaugusiajam arba maitinkite kartą per dieną, o ne du.

Fiziologinės priežastys, kodėl katė ar katė valgo daug

Žarnyno parazitai

Normą viršijančio pašaro suvartojimo ir tuo pačiu svorio netekimo priežastis gali būti helminto invazija. Jei jūsų augintinis pradėjo kristi svoris, pykina, užkietėjo ar viduriuoja, vemia – jis gali turėti kirminų. Žarnyno parazitų paveiktas augintinis atrodo nuliūdęs, kartais pakeičia maisto pomėgius.

Vėlyvoje ligos stadijoje kirminai pastebimi vėmaluose ir išmatose. Pastebėję pirmuosius simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją – veterinaras paskirs vaistus helmintams šalinti.

Maistinių medžiagų nevirškinimas

Naminio gyvūno organizme taip pat gali atsirasti sutrikimų, dėl kurių sumažės maistinių medžiagų pasisavinimas iš maisto. Dėl to jis nesijaučia sotus ir pradeda dažniau prašyti maisto. Panašios problemos gali atskleisti ir rimtesnių dalykų – iki auglių ir onkologinių ligų.

Norint atmesti ar patvirtinti šią problemą, būtina atlikti gydytojo patikrinimą ir atlikti tam tikrus testus.

Hormoninis disbalansas

Hormoniniai sutrikimai yra dar viena priežastis, kodėl augintinis niekaip negali susilpninti savo apetito. Jei endokrininė sistema neveikia tinkamai, išsivysto ligos. Kai kurios iš labiausiai paplitusių yra cukrinis diabetas, hipotirozė (arba skydliaukės padidėjimas) ir inkstų nepakankamumas. Kai kurie šių ligų simptomai: svorio kritimas, nuolatinis troškulys, virškinimo sutrikimai, padidėjęs aktyvumas.

Kraujo ir kiti tyrimai padės nustatyti ligos buvimą – svarbu laiku kreiptis į veterinarijos kliniką.

Greita medžiagų apykaita

Pagal individualias savybes kai kuriems gyvūnams jis būna greitesnis, vadinasi, jie dažniau išalks ir pradės prašyti maisto. Šios ypatybės nepastebėti sunku – pagreitėjęs virškinimo procesas lemia dažnesnį ėjimą į tualetą. Maitindami palatą, atsižvelkite į šį veiksnį: valgyti verta dažniau, bet mažomis porcijomis.

Tokiu atveju verta kreiptis į medikus, jei augintinio medžiagų apykaita įtartinai greita – galbūt reikia dietos ar vaistų.

Nėštumas ir laktemija

Šios būsenos keičia įprastą patelės elgesį. Gyvūnė pradeda valgyti daugiau – to turėtų užtekti ir jai, ir vaisiui. Gimdoje yra gana daug kūdikių, o tai reiškia, kad visi turėtų turėti pakankamai maisto. Tas pats pasakytina ir apie ėriuojančią patelę – paskirstydama maistines medžiagas su pienu, ji turi jas papildyti maistu.

Nėščioms ar žindančioms patelėms padidėjęs apetitas yra normali būklė, todėl nesijaudinkite ir ribokite jos maistą. Laikui bėgant viskas bus kaip anksčiau.

reakcija į šaltį

Šaltuoju metų laiku augintiniui reikia daugiau energijos – ne tik kasdieniams poreikiams (bėgti, laipioti, žaisti), bet ir sušilti. Gyvūno kūnas sukurtas taip, kad jis pats sušiltų, išleisdamas jam papildomos energijos. Todėl vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį jo apetitas gali padidėti. Norėdami turėti pakankamai energijos, galite šiek tiek padidinti porcijos tūrį ir kalorijų kiekį.

Vaistų įtaka

Gyvūno vartojami vaistai gali paveikti jo sotumo jausmą. Kai kurie šį rodiklį gana stipriai sumažina, todėl augintinis yra alkanas ir negali atsiplėšti nuo dubens. Tarp jų – vaistai virškinamajam traktui, nuo traukulių ir epilepsijos, taip pat hormoniniai vaistai.

Todėl kai gydytojas Jūsų augintiniui išrašys vaistus, būtinai pasiteiraukite apie galimą šalutinį poveikį, pasidomėkite, ką daryti jiems pasireiškus.

Badavimo pasekmė

Kartais augintinis turi badauti. Pavyzdžiui, yra priverstinis badavimas – dėl medicininių indikacijų ar procedūrų, kai gyvūnas kurį laiką tiesiog negali valgyti. Nepriklausomai nuo priežasčių, po ilgo susilaikymo nuo ėdalo, augintinis suskubs ėsti maistą ir jam reikės papildų. Svarbiausia neduoti per daug, kad nebūtų skausmo skrandyje. Geriau maitinti dažniau ir mažomis porcijomis.

Psichologinės priežastys

Dėmesio ir meilės trūkumas

Gyvūnas gali per dažnai nukreipti žvilgsnį į maistą, jei kenčia nuo vienatvės. Ką daryti, kai nuobodu, liūdna, o šeimininkas neskuba glostyti ir glamonėti? Yra. Be to, prašydamas maisto, gyvūnas kartais tiesiog nori atkreipti į save dėmesį. Šeimininko užduotis – nepamiršti augintinio poreikių: sėdėti jam ant kelių, žaisti, kalbėtis ir glostyti. Tada augintinis pamirš maistą kaip vienintelę pramogą.

Psichogeninis persivalgymas

Ši liga (polifagija) pasireiškia tuo, kad gyvūnas patiria netikrą alkį. Taip atsitinka, kai sutrinka valgymo elgesys. Šios nesėkmės, dėl kurios nuolat vartojamas maistas, priežastis dažnai yra stiprus stresas. Pastarąjį gali sukelti persikraustymas, apsilankymas pas veterinarą, ilgas šeimininko nebuvimas.

Pasirūpinti augintiniu reikia suorganizuojant kuo jaukesnę atmosferą, kad jis kuo greičiau nurimtų: būk šalia, padovanok jam savo mėgstamą žaislą, paglostyk ir nepalik ilgam vieno.

Varžybos dvasia

Tai būdinga naminiams gyvūnėliams, esantiems šalia kitų gyvūnų namuose. Konkurencijos dėl maisto dvasia verčia augintinį valgyti nepaisant alkio jausmo, ypač jei „partneris“ turi gerą apetitą ir mėgsta valyti savo ir kitų dubenį. Gyvūnų dubenėlius verta atskirti ir leisti valgyti tik nuo savų, netrukdant poilsiui.

Baimė badauti

Iš gatvės paimtas augintinis ilgą laiką gali jausti alkį, todėl jam gali išsivystyti netinkamos mitybos ir bado baimė. Paprastai, esant patogioms gyvenimo sąlygoms ir pakankamai maitinantis, ši baimė palaipsniui išnyksta, o gyvūnas nustoja pulti maistą iš pirmo žvilgsnio.

Stenkitės maitinti savo augintinį tuo pačiu metu, kad sukurtumėte dietą. Tai naudinga jo fizinei ir psichologinei sveikatai.

Ženklai paskambinti veterinarijos gydytojui

Jei jūsų katė nuolat prašo ėdalo, atkreipkite dėmesį į jos elgesį ir būklę – pastebėję žemiau išvardintų nukrypimų, būtinai kreipkitės į gydytoją.

  • Numesti svorio. Persivalgymas ir kartu mažėjantis svoris dažnai atsiranda dėl ligos, kurią reikia laiku nustatyti ir gydyti.

  • Valgyti iki pykinimo. Jei nuolat maisto prašančios katės rijumą lydi vėmimas, greičiausiai prireikia medicininio gydymo.

  • Kenčia nuo viduriavimo. Nuolatinis viduriavimas – gyvūno žarnyno problemų patvirtinimas, kurio sprendimą reikėtų patikėti veterinarijos gydytojui.

  • Kenčia nuo vidurių užkietėjimo. Virškinimo trakto darbas sutrinka, jei katė pradėjo daug valgyti, bet retai ir sunkiai eina į tualetą.

  • temperatūra. Gyvūno kūno temperatūros padidėjimas rodo uždegiminį procesą organizme.

  • Blogai atrodo. Pernelyg didelį augintinio apetitą lydi išvaizdos pablogėjimas (vilnos sutepimas ir sulipimas), išskyros iš akių ir nosies, nenoras bendrauti su augintiniais.

Prevencija

Šių problemų galima išvengti imantis paprastų prevencinių priemonių. Štai patys svarbiausi:

  1. Periodiškai apsilankykite pas veterinarą. Taip įsitikinsite, kad katė yra sveika, taip pat išvengsite ligų atsiradimo arba atpažinsite jas ankstyvoje stadijoje.

  2. Nemirkite katės badu, nesilaikykite dietos savo nuožiūra (tik specialisto patarimu).

  3. Nepermaitinkite gyvūno, leiskite jam ištuštinti dubenį, nedėkite daugiau maisto.

  4. Sudarykite maitinimo grafiką, pratinkite katę prie režimo.

  5. Netenkinkite gyvūno užgaidų, duodami maisto jam pirmą kartą miaukiant.

Kačiukas daug valgo – ar tai normalu?

Daug kas yra subjektyvi sąvoka. Jums gali atrodyti, kad augintinis yra per daug riebus, nors iš tikrųjų jis nevalgo pakankamai savo amžiui ir gyvenimo būdui. Ir atvirkščiai. Todėl verta pasikliauti konkrečiais duomenimis – gyvūno amžiumi, svoriu ir veisle. Apskritai kačiukas daug valgo ir miega, ir tai normalu, kai:

  • auga;

  • žaidžia žvaliai;

  • bėgimas po namus;

  • lipa visur;

  • stebėti paukščius pro langą;

  • seka savininką uodega;

  • grobia judančius objektus.

Apskritai, jei jis visą dieną yra aktyvus ir išleidžia daug energijos ir jėgų.

Jei kačiukas yra liūdnas, pasyvus ir nesidomi niekuo, išskyrus maistą, tai yra pažadinimo skambutis šeimininkui. Tikriausiai kačiukas turi sveikatos problemų ir jam reikia kuo skubiau padėti.

Taip pat nenormalu, jei kačiuko apsinuodijimas apima daiktus ir daiktus: pavyzdžiui, jis bando ėsti (ar net valgo) plastikinius maišelius. Toks elgesys rodo galimą ligą, todėl turėtumėte susisiekti su veterinarijos gydytoju.

Kaip stebėti savo augintinio svorį?

Kiekvienas rūpestingas savininkas turi stebėti gyvūno svorio pokyčius, o tai padaryti nėra sunku.

Skirtingo amžiaus katės svoris gali skirtis priklausomai nuo veislės. Paklauskite savo veterinarijos gydytojo arba skaitykite specialią literatūrą, kurioje aprašoma, kaip vystosi šios veislės atstovų organizmas. Palyginkite savo katės našumą su laukiamu normaliu.

Svarbu užkirsti kelią persivalgymui ir badavimui, palaikyti katės formą ir nesupainioti jos elgesio su maisto prašymu. Pavyzdžiui, miaukimas ar katės reakcija į maisto pakuotės šiugždesį nereiškia, kad jis prašo maisto: net ir pavalgęs jis nuolat paleidžia sąlyginį signalą.

Akivaizdūs pokyčiai matomi plika akimi – pavyzdžiui, jei katė per greitai priauga svorio arba jo numeta tokiu pat greičiu. To priežastis dažniausiai rimta, geriau kreiptis į veterinarijos kliniką apžiūrai.

16 m. Birželio 2021 d

Atnaujinta: 16 m. liepos 2021 d

Palikti atsakymą