Laukinio šuns adaptacija: iniciatyva ir žmonių kontaktas
Šunys

Laukinio šuns adaptacija: iniciatyva ir žmonių kontaktas

 

„Turime būti kantrūs“, - atsakė Lapė. „Pirmiausia atsisėsk ten, šiek tiek toliau, ant žolės – kaip šitaip. Aš kreivai į tave žiūrėsiu, o tu tylėsi. […] Bet kiekvieną dieną sėdėk arčiau...

Antoine'as de Saint-Exupery „Mažasis princas“

Kaip užmegzti ryšį su laukiniu šunimi? Pačioje kelionės pradžioje vadovausimės išmintingosios Lapės patarimu: atsisėskite atokiai, žiūrėkite kreivai ir kasdien sėdime vis arčiau. 

Nuotrauka: www.pxhere.com

Kaip ugdyti kontaktą su laukiniu šunimi ir išmokyti jį iniciatyvos?

Turime duoti laukiniam šuniui laiko pažvelgti į mus, pauostyti. Neskubėkite spręsti šio reikalo. Labai rekomenduoju pradėti laukinio šuns pritaikymo darbus iš toli: įeiname į kambarį, patikriname, kokiu atstumu šuo mūsų buvimo taip neišsigąs, kad imtų urzgti ar spaustis į sieną. Būtent tokiu atstumu mes sėdime ant grindų (arba galite net atsigulti – kuo žemiau esame žemėje, tuo mažesnį pavojų keliame šuniui). 

Sėdime šonu, nežiūrime į akis, demonstruojame susitaikymo signalus (daugiau apie susitaikymo signalus galite sužinoti Tyurido Ryugo knygoje „Susitaikymo signalai“, kurią rekomenduoju perskaityti kiekvienam savanoriui, kuratoriui ar šuns šeimininkui).

Buvimo seansas trunka mažiausiai 20 minučių, per kurias galime garsiai giedoti, kad šuo priprastų prie mūsų balso ir jo linksnių. Galime valgyti sumuštinius, karts nuo karto įmesdami šuniui mažus gabalėlius. Iš pradžių ji jų nevalgys jūsų akivaizdoje, bet apetitas atsiranda valgant.

Ir palaipsniui, kiekvieną dieną, mes artėjame žingsniu ar dviem susitaikymo lanku prie šuns. Mūsų tikslas: pradėti sėdėti arti namo jo šone, išilgai jo ilgosios dalies.

Kai šuo leidžia mus pakankamai arti (paprastai tai užtrunka nuo dienos iki penkių, jei lygiagrečiai dirbame su namo sienų skaičiumi, su nuspėjamumu ir įvairove, tai yra, dirbame sudėtingus darbus), pradedame sėdėkite, skaitykite garsiai ir valgykite sumuštinius šalia šuns. Pradedame liesti jos šoną (o ten jau visai netoli nuo TTach masažo).

Prieš išeinant iš patalpų, šuniui paliekame paieškos ir kailio (galite naudoti dirbtinį kailį) žaislus.

Iš klasikinių ir paprasčiausių paieškos žaislų rekomenduoju palikti 1 – 2 batų dėžutes, užpildytas iki pusės suglamžytų tualetinio popieriaus lakštų, į kurias prieš išeidami įmetame kelis kąsnius maisto. Leiskite šuniui apžiūrėti dėžę ir pradėkite joje raustis skanėstams. Palaipsniui galime apsunkinti užduotį, uždėdami dėžes dangčiais, sukonstruodami konstrukcijas su keliais dangčiais, kurios nukris ir kels triukšmą šuniui bandant gauti maisto. To mums ir reikia, stengiamės šuniui paaiškinti, kad iniciatyva ir užsispyrimas veda į atlygį: bartis, įžūlus!

Dar labiau apsunkinti užduotį galite palei dėžės viršų perleisdami grotelių formos medžiaginius kaspinus – įkiškite snukį į vidų, kovokite su nedideliu kaspinų įtempimu, gaukite maisto.

Galite paimti teniso kamuoliuką, išgręžti jame skylę, išplauti iš vidaus ir pripilti maisto. Viena vertus, mokome šunį primygtinai reikalauti savo veiksmų – ridendamas kamuolį šuo gauna atlygį išsiliejusio maisto pavidalu. Kita vertus, šuo taip susipažįsta su žaislais.

Praktiškai su laukiniais šunimis nemėgstu naudoti pramoninių žaislų skanėstų, tokių kaip Kongas, dozavimui, nes dažniausiai jie gaminami iš laukiniam šuniui nelabai suprantamos ir malonios medžiagos. Tai naminiai šunys, kurie nori žaisti su viskuo, ką randa, kramtydami kietą gumą ar bandydami vytis kietą plastikinį žaislą. O Kongus primygtinai rekomenduoju įsigyti naminių šunų savininkams, kurie linkę namuose kramtyti netinkamus daiktus ar kaukia vieni. Bet laukiniam šuniui, mano nuomone, reikia kažko švelnesnio, neslopinančio iniciatyvos pasireiškimo nemaloniais lytėjimo pojūčiais. Būtent todėl – minkštas tualetinis popierius ar tualetinio popieriaus ritinėliai, vertikaliai dedami į batų dėžutę, arba gerai vėdinami vyno butelių kamščiai. Būtent todėl – teniso kamuoliukas, gana minkštas šuns žandikauliams, veliūras ant danties. Arba kilimas iš vilnonių juostelių, kurio viduje klojamas pašaras.

Mūsų užduotis šiame etape yra išprovokuoti šunį aktyviais veiksmais – leiskite jam ištirti kambarį ir išbandyti ant danties.

Jei kalbame apie įprastus, ne maistinius žaislus, minkštus, pliušinius žaislus, tokius kaip „Skinneeez skins“, rekomenduoju palikti patalpose. Prisimename, kad norime išmokyti šunį žaisti, nes. jos gebėjimas žaisti ir domėjimasis žaidimu vėliau mums padės treniruojantis ir užmezgant kontaktą. Kailio pojūtis burnoje įjungia pagrindinius šuns instinktus – draskyti ir trikdyti grobį. Jei žaislas tuo pat metu girgžda, kaip daro Skinneeez – puiku, tai pūkuoto gyvūno medžioklės imitacija. Taip pat yra specialių kailinių žaislų, kuriuos galima užpildyti maistu.

Iš pradžių žvėris siūlomus žaislus tyrinės vienas, tačiau supratus, kad šie žaislai duoda maistą, nekantrumas prie jų prieiti greitai paskatins šunį jūsų akivaizdoje ieškoti gabalėlių batų dėžutėje. Tai yra būtent tai, ko mums reikia! Dabar galime drąsinti ir balsu pagirti už dėžės stumdymą, užsispyrimą ieškant maisto.

Taip pat turime nepamiršti žaisti su atstumais. Pirmiausia tiesiai prie slėptuvės pastatome dubenį su maistu arba dėžutę skanėstų. Tada palaipsniui išimame dubenį / dėžutę vis toliau, provokuodami šunį judėti, tyrinėti kambarį. Tuo metu, kai šuo mus leidžia prie savęs, mes vėl siūlome dubenį ar dėžę prie pat namo, bet iš mūsų rankų.

 

Jei šuo pradeda kapstytis dėžėje ar valgyti iš žmogaus laikomo dubens, susitraukite ir neglostykite šuns – tegul jis įsitikina, kad valgyti iš žmogaus laikomo dubens nėra baisu. Ir apskritai... jei suvalgome ką nors skanaus ir tuo metu mus, net mylimą žmogų, pradeda glostyti, koks malonus jo glostymas? Tiesą sakant, sakyčiau ne itin malonų dalyką.

Kai šuo pradeda valgyti iš žmogaus laikomo dubenėlio, labai, labai rekomenduoju nutraukti šėrimą dubenėliu ir pereiti prie šėrimo rankomis. Tai gana svarbus momentas plėtojant kontaktą. Šuo pradeda suvokti žmogaus ranką kaip maitinančią ranką, tuo pačiu jau galime sustiprinti kai kuriuos elgesio momentus ir pradėti mokytis paprasčiausių triukų, tokių kaip „Akys“ (kai šuo gauna gabaliuką už žiūrėjimą į akis) , „Snapelis“ (šuo gauna gabalėlį už tai, kad nosimi palietė žmogaus delną), „Duok leteną“ (šuo gauna gabaliuką už tai, kad duoda žmogui leteną), paprasčiausias paieškos žaidimas, kurį sudaro faktas. kad šuo turi rasti, kuriame iš dviejų kumščių paslėptas gabalas.

Nuotrauka: af.mil

Tai patys paprasčiausi triukai, kuriuos šuo greitai pasiūlo pats, nes. jie atsiranda dėl natūralaus šuns elgesio. Ir tuo pačiu metu jie moko šunį, kaip bendrauti su žmogumi, paaiškina jam, kad žmogus iš tikrųjų yra jo asmeninis didelis valgomasis, tik reikia suprasti, kokiam elgesiui atsidaro dozatorius, ir leisti žmogus nesijaudina dėl to, kad iš pradžių tai yra išskirtinai prekybinis šuns interesas. Pasakysiu tai, ką jau sakiau keletą kartų: viskam savas laikas.

Kokius metodus naudoti norint pritaikyti laukinį šunį gyvenimui šeimoje?

Atskirai pakalbėsiu apie darbo su laukiniu šunimi metodus. Nors, tiesą pasakius, mano asmeninėje praktikoje jie nesiskiria nuo darbo su naminiais šunimis metodų.

Nuoširdžiai tikiu, kad su laukiniu šunimi reikia dirbti tik švelniais metodais, operantinio dresūros metodu, kuriame šuo yra aktyvus dresūros dalyvis, mokosi pasaulio ir bando atspėti, ko iš jo norima. Pasufleruoti galime rodydami (kai šunį reikiamo veiksmo nukreipiame ranka su gabalėliu), nes formavimui, kuris puikiai moko šunį pasitikėjimo savimi ir iniciatyvos, laukinis šuo dar nepasiruošęs. Bet aš esu kategoriškai prieš aversyvių mokymo metodų naudojimą. Pasaulinė praktika ir statistika rodo šių darbo metodų nesėkmę, ypač su laukiniais šunimis. Ir tai logiška: jei, kai esi priverstas mokytis užsienio kalbos, mokytojas nuolat ant tavęs šaukia ir daužo ranką liniuote, ar norėsi toliau mokytis kalbos, kurios tau iš pradžių nereikėjo? Kurioje klasėje palūžsite, viską, ką galvojate, išsakysite mokytojui ir išeisite užtrenkę duris? 

Kodėl verta rinktis metodą, kuriame šuo yra aktyvus dalyvis? Prisiminkite, jau minėjome, kad iniciatyva žengia koja kojon su pasitikėjimu savimi, o abi savybės padeda kovoti su nepasitikėjimu, atsargumu ir baime – tomis elgesio ypatybėmis, kurias demonstruoja dauguma laukinių šunų.

Nuotrauka: flickr.com

Be žaislų, kuriuos paliekame šuns kambaryje, taip pat rekomenduoju palikti pavadėlį – leiskite šuniui su juo susipažinti, kol nepadėjome ant petnešų.

Palikti atsakymą